Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyventojai nuo metų pradžios patikėję sukčiais jau neteko 84 tūkst. eurų.

Pernai gyventojai dėl sukčių prarado 559 tūkst. eurų, užpernai – 538 tūkst. eurų.

Šiaulių banko užsakytos „Open Agency“ ir „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, su sukčiais susidūrę nurodė pusė Lietuvos gyventojų. Kas ketvirtas teigė tai patyręs asmeniškai ar artimųjų rate.

Lietuvos banko duomenimis, 2021 metais, palyginti su 2020 metais, sukčiavimo atvejų skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus. Tokį suaktyvėjimą institucija sieja su pandemija, didesniu paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę.

Lietuvos policija BNS informavo, kad pernai sukčiavimų buvo 15 proc. daugiau lyginant su ankstesniais metais, o šiais metais per pirmus penkis mėnesius sukčiavimų daugėjo 45 procentais.

Atakuoja žinutėmis, skambučiais, laiškais

„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos eksperto Lino Sadecko teigimu, dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai yra „Fišingas“ (angl. phishing) – suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė, skambučiai iš „banko“, elektroninių laiškų perėmimas, romantinis sukčiavimas.

Pastarasis būdas dažniausiai naudojamas interneto pasimatymų svetainėse, socialiniuose tinkluose. Taip pat populiarūs sukčiavimai, susiję su prekyba internetu.

„Šiuo metu sukčiavimas, kai siunčiamos suklastotos trumposios žinutės, yra aktyvesnis, palyginti su praeitų metų to paties laikotarpio statistika“, – BNS teigė L. Sadeckas.

Tuo tarpu visuomenės apklausoje dalyvavę respondentai teigė su sukčiais dažniausiai susidūrę telefonu – 85 procentai. Elektroniniu paštu sukčių žinučių teigia sulaukę 19 proc. respondentų, socialiniuose tinkluose – 16 procento.

Policijos duomenimis, didžioji dalis skundų dėl sukčiavimo pernai buvo susiję su investiciniu sukčiavimu, mažiau – su neteisėtu prisijungimu prie sąskaitos arba tapatybės vagyste, negautomis prekėmis arba nesuteiktomis paslaugomis, duomenų viliojimu.

Išskiria tris schemas

Lietuvos banko teigimu, šiuo metu elektrinėje erdvėje pastebimos trys pagrindinės sukčių schemos. Pirmoji – kai pareiškėjui siunčiama nuoroda, kur prašoma suvesti banko kortelės duomenis. Taip sukčiai įgija asmens mokėjimo kortelės duomenis ir vėliau juos panaudoja atsiskaitydami internetinėse svetainėse.

Kita schema – kai sukčius, paskambinęs pareiškėjui ir prisistatęs banko darbuotoju, nurodo apgaulingą informaciją ir išvilioja elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir juos neteisėtai panaudoja finansinėms operacijoms.

Dar vienas būdas sukčiauti – į telefoną siunčiamos neva banko žinutės. Jose būna nurodyta, kad norint atblokuoti sąskaitą arba blokuoti neteisėtus pinigų pervedimus, būtina paspausti pateiktą nuorodą.

Paspaudus gautą nuorodą nurodoma suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis, o juos suvedus iš banko sąskaitos atliekamos neteisėtos finansinės operacijos.

Apklausoje dalyvavę respondentai teigė žinantys paprasčiausius sukčiavimo būdus – skambučiais, žinutėmis, prašant prisijungimo ar kitų asmens duomenų, apsimetant banko darbuotojais, policininkais ar konsultantais.

Bankų teigimu, imamasi priemonių blokuoti sukčių svetaines, be to, stengiamasi edukuoti klientus, įspėti juos apie gresiančius pavojus.