- Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie pusei Lietuvos gyventojų teigiant, kad susidūrė su sukčiais, institucijos pastebi šių nusikalstamų veikų augimą.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyventojai nuo metų pradžios patikėję sukčiais jau neteko 84 tūkst. eurų.
Pernai gyventojai dėl sukčių prarado 559 tūkst. eurų, užpernai – 538 tūkst. eurų.
Šiaulių banko užsakytos „Open Agency“ ir „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, su sukčiais susidūrę nurodė pusė Lietuvos gyventojų. Kas ketvirtas teigė tai patyręs asmeniškai ar artimųjų rate.
Lietuvos banko duomenimis, 2021 metais, palyginti su 2020 metais, sukčiavimo atvejų skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus. Tokį suaktyvėjimą institucija sieja su pandemija, didesniu paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę.
Lietuvos policija BNS informavo, kad pernai sukčiavimų buvo 15 proc. daugiau lyginant su ankstesniais metais, o šiais metais per pirmus penkis mėnesius sukčiavimų daugėjo 45 procentais.
Atakuoja žinutėmis, skambučiais, laiškais
„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos eksperto Lino Sadecko teigimu, dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai yra „Fišingas“ (angl. phishing) – suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė, skambučiai iš „banko“, elektroninių laiškų perėmimas, romantinis sukčiavimas.
Pastarasis būdas dažniausiai naudojamas interneto pasimatymų svetainėse, socialiniuose tinkluose. Taip pat populiarūs sukčiavimai, susiję su prekyba internetu.
„Šiuo metu sukčiavimas, kai siunčiamos suklastotos trumposios žinutės, yra aktyvesnis, palyginti su praeitų metų to paties laikotarpio statistika“, – BNS teigė L. Sadeckas.
Tuo tarpu visuomenės apklausoje dalyvavę respondentai teigė su sukčiais dažniausiai susidūrę telefonu – 85 procentai. Elektroniniu paštu sukčių žinučių teigia sulaukę 19 proc. respondentų, socialiniuose tinkluose – 16 procento.
Policijos duomenimis, didžioji dalis skundų dėl sukčiavimo pernai buvo susiję su investiciniu sukčiavimu, mažiau – su neteisėtu prisijungimu prie sąskaitos arba tapatybės vagyste, negautomis prekėmis arba nesuteiktomis paslaugomis, duomenų viliojimu.
Išskiria tris schemas
Lietuvos banko teigimu, šiuo metu elektrinėje erdvėje pastebimos trys pagrindinės sukčių schemos. Pirmoji – kai pareiškėjui siunčiama nuoroda, kur prašoma suvesti banko kortelės duomenis. Taip sukčiai įgija asmens mokėjimo kortelės duomenis ir vėliau juos panaudoja atsiskaitydami internetinėse svetainėse.
Kita schema – kai sukčius, paskambinęs pareiškėjui ir prisistatęs banko darbuotoju, nurodo apgaulingą informaciją ir išvilioja elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir juos neteisėtai panaudoja finansinėms operacijoms.
Dar vienas būdas sukčiauti – į telefoną siunčiamos neva banko žinutės. Jose būna nurodyta, kad norint atblokuoti sąskaitą arba blokuoti neteisėtus pinigų pervedimus, būtina paspausti pateiktą nuorodą.
Paspaudus gautą nuorodą nurodoma suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis, o juos suvedus iš banko sąskaitos atliekamos neteisėtos finansinės operacijos.
Apklausoje dalyvavę respondentai teigė žinantys paprasčiausius sukčiavimo būdus – skambučiais, žinutėmis, prašant prisijungimo ar kitų asmens duomenų, apsimetant banko darbuotojais, policininkais ar konsultantais.
Bankų teigimu, imamasi priemonių blokuoti sukčių svetaines, be to, stengiamasi edukuoti klientus, įspėti juos apie gresiančius pavojus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Svarbų istorinį įvykį įprasmins tris dienas truksiančiu „Šimtmečio vėliavų žygiu“1
Minint Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį, birželio 16–18 d., organizuojamas net tris dienas truksiantis „Šimtmečio vėliavų žygis“. ...
-
Karinis sraigtasparnis pergabeno donoro organą iš Kauno į Vilnių4
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis trečiadienį pergabeno donoro organą iš Kauno į Vilnių. ...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui plėsti socialinių paslaugų prieinamumą1
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymo projektams, kuriais siekiama plėsti socialinių paslaugų prieinamumą. ...
-
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams ŠMSM skirs 23,6 mln. eurų
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) numato skirti 23,6 mln. eurų. ...
-
Apie naują tvarką ir gresiančias baudas keleiviams: automobilis – ne pokylių salė3
Jau po kelių dienų, laikydami ar gabendami atsuktą alkoholio butelį automobilyje, rizikuosite būti nubausti. Piniginės baudos neišvengs ir keleivis. Baudos gresia iki 100 eurų. Iki šiol už alkoholio vartojimą automobilio salone grėsė g...
-
Lietuva išrinkta UNESCO kultūros vertybių apsaugos nuo grobstymo konvencijos komiteto nare3
UNESCO būstinėje Paryžiuje Lietuva išrinkta šios organizacijos Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos pagalbinio komiteto nare. ...
-
Neįprastas vaizdas: eismą centre reguliavo buteliu5
Antradienį per pietus Klaipėdoje vairuotojai stebėjo neįprastą vaizdelį. Panašu, kad gerokai įkaušęs vyriškis eismą judrioje sankryžoje mėgino reguliuoti buteliu. ...
-
Lietuvoje – svarbūs pokyčiai: atsiras keleivių patikros punktai20
Liepą vykstant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui ir kelias dienas prieš jį bei po jo Lietuvoje ketinama atnaujinti valstybės vidaus sienos kontrolę. ...
-
Dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – varžytuvės16
Birželio 1-ąją paaiškės naujasis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statusas. Stiprinant valstybines kolegijas, šią įstaigą prisijungti norėtų Klaipėdos valstybinė kolegija ir Klaipėdos universitetas, nors pati Jūreivy...
-
Artėjant brandos egzaminams policija stebės elektroninę erdvę
Artėjant pagrindinei valstybinių brandos egzaminų sesijai policija imasi tikslinės elektroninės erdvės stebėsenos. ...