DIENOS RŪPESTIS

Šulinys – toliau nuo tualetų

Prie lauko tualetų ar mėšlidžių iškasti šuliniai pasmerkti užteršimui.

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja higienistė Rita Vainauskienė teigė, kad chemikalais arba mikrobais užterštame vandenyje ima kauptis pavojingos medžiagos – nitratai. Jie ypač kenksmingi nėščioms moterims bei kūdikiams. Dėl jų kūdikiai gali net žūti.

R.Vainauskienė teigė, kad pavasaris – tinkamiausias metas tirti bei valyti šulinio vandenį.

Šuliniais, kurie yra prie individualių namų, turi rūpintis patys gyventojai.

Klaipėdoje yra trys vandens tyrimams atestuotos laboratorijos. Tokias laboratorijas turi Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ir Visuomenės sveikatos centras.

Žmonės, kurie domisi savo šulinių kokybe, gali paskambinti ir susitarti, kad specialistai ištirtų jų šulinių vandenį.

Tačiau R.Vainauskienė teigė, kad svarbiausia yra šulinius tinkamai įrengti. Tada vanduo juose bus švarus ir skaidrus.

Pirmiausiai būtina teisingai pasirinkti jo vietą. Nuo gyvenamojo namo šulinys turėtų būti įrengtas ne arčiau kaip septyni metrai. Nuo garažo, šiltnamio ir ūkinio pastato – nutolęs per dešimt metrų, nuo tvartų bei lauko tualetų – 25 metrus.

Kad teršalai kartu su gruntiniu vandeniu nepatektų į šulinį, šis turi būti aukščiau negu ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, šiltnamiai ar tręšiami daržai.

Aplink šulinį 70-80 centimetrų spinduliu turi būti išklotas pusantro metro storio plūkto molio, 20 centimetrų storio žvyro sluoksnis.

Šachtiniai šuliniai privalo būti uždengti stogeliu arba dangčiu, kad į juos nepatektų krituliai. Šuliniui būtina ventiliacijos anga.

Žemės paviršiaus nuolydis aplink šulinį turėtų būti apie penkis laipsnius. Reiktų atkreipti dėmesį, kad prie šulinių netelkšotų balos.