Sumanaus kaimo formulė: pusiausvyra tarp didelių investicijų ir mažų bendruomenės iniciatyvų

– Priminkite VVG atsiradimo istoriją ir pagrindinius organizacijos raidos etapus.

– VVG Lietuvoje atsirado kartu su LEADER metodu, dar stojimo į ES laikotarpiu. Tai buvo naujas požiūris – sprendimus dėl kaimo plėtros perduoti pačioms bendruomenėms. Pirmasis etapas buvo bandomieji projektai, vėliau – spartus VVG tinklo kūrimasis visoje Lietuvoje. Šiandien turime 49 narius – brandžią sistemą, apimančią visas kaimiškąsias teritorijas, su aiškiomis strategijomis ir realiu poveikiu vietos gyvenimui.

– Kiek laiko vadovaujate VVG tinklui? Kas per šį laikotarpį Jums buvo didžiausias iššūkis?

– VVG tinklui vadovauju jau šeštus metus, tai tikrai didelė atsakomybė. Nelengva suderinti skirtingų regionų interesus ir užtikrinti, kad nacionaliniai sprendimai būtų palankūs visoms VVG, nepaisant jų dydžio ar specifikos. VVG Lietuvoje yra labai skirtingos – pagal dydį, patirtį, vietos specifiką. Todėl svarbu užtikrinti, kad visų balsas būtų girdimas, o sprendimai atlieptų bendrą interesą. Tai reikalauja nuolatinio dialogo, pasitikėjimo kūrimo ir lyderystės, kuri telkia, o ne skiria.

Didžiausiu iššūkiu įvardyčiau nuolatinį balansavimą tarp skirtingų lūkesčių ir realių galimybių. Viena vertus, turime stiprų principą „iš apačios į viršų“, kuris yra esminė programos LEADER dalis – bendruomenės tikisi lankstumo, greitų sprendimų ir mažiau biurokratijos. Kita vertus, veikiame griežtai reglamentuotoje aplinkoje, kur atsakomybė už viešųjų lėšų panaudojimą yra labai didelė. Čia rasti pusiausvyrą tarp pasitikėjimo vietos iniciatyvomis ir kontrolės mechanizmų yra nuolatinis iššūkis.

Kalbant apie iššūkius, ne mažiau svarbus buvo ir pereinamasis laikotarpis tarp finansavimo etapų, ypač įgyvendinant 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Nauji reikalavimai, didesnis dėmesys rezultatams, inovacijoms ir sumaniųjų kaimų principams pareikalavo iš VVG ne tik administracinių gebėjimų, bet ir strateginio mąstymo, gebėjimo telkti partnerystes ir inicijuoti pokyčius.

– Kaip per pastaruosius metus pasikeitė VVG vaidmuo Lietuvos kaimo politikoje?

– Per pastaruosius metus VVG vaidmuo aiškiai pasikeitė – nuo projektų administravimo per LEADER programą perėjome prie strateginio vaidmens.

Šiandien VVG ne tik skirsto paramą, bet ir formuoja vietos plėtros kryptis, telkia partnerystes ir įtraukia bendruomenes į sprendimų priėmimą. Esminis pokytis – perėjimas prie teritorinių, kompleksinių sprendimų, ypač įgyvendinant 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planą.

Taip pat stipriai išaugo mūsų vaidmuo sumaniųjų kaimų iniciatyvose – veikiame kaip jungtis tarp bendruomenių, verslo ir viešojo sektoriaus, inicijuojame inovatyvius sprendimus vietoje. VVG šiandien yra nebe vykdytojos, o aktyvios kaimo politikos formuotojos.

Vertinimas: pasak K. Švedaitės, VVG šiandien yra nebe vykdytojos, o aktyvios kaimo politikos formuotojos. / Asociacijos Vietos veiklos grupių tinklo nuotr.

– Kas geriausiai apibūdina šūkį „Tu esi galimybė“? Kokia pagrindinė šio judėjimo žinutė?

– Šūkis „Tu esi galimybė“ pirmiausia yra apie žmogaus vaidmenį –  pokytis kaime neprasideda nuo programų ar finansavimo, jis prasideda nuo iniciatyvos.

Ši žinutė labai artima programos LEADER esmei – principui „iš apačios į viršų“. Ji reiškia, kad kiekvienas žmogus, bendruomenė ar vietos lyderis gali būti pokyčio iniciatorius, o ne tik pasyvus paramos gavėjas.

Pagrindinė šio judėjimo mintis – įgalinimas. Parama, projektai ar strategijos yra tik įrankiai, o tikroji vertė atsiranda, kai žmonės patys imasi veikti: kuria verslus, telkia bendruomenes, sprendžia vietos problemas.

Trumpai: „Tu esi galimybė“ reiškia, kad didžiausias kaimo potencialas yra ne pinigai ar infrastruktūra, o žmonės, kurie pasiryžta veikti.

– Kodėl bendruomenės įtraukimas „iš apačios į viršų“ vis dar yra efektyviausias būdas spręsti regionines problemas?

– Todėl, kad vietos žmonės geriausiai žino savo problemas ir potencialą. Sprendimai, gimę bendruomenėje, yra tvaresni, labiau atliepia realius poreikius ir sulaukia didesnio palaikymo.

– Kokius tris didžiausius pokyčius kaimo vietovėse išskirtumėte kaip tiesioginį VVG veiklos rezultatą?

– Pirmiausia, sustiprėjusios bendruomenės ir jų lyderystė.

Antra, atsiradęs smulkusis ir socialinis verslas regionuose.

Trečia, pagerėjusi gyvenimo kokybė: infrastruktūra, paslaugos, kultūrinis gyvenimas.

Didžiausias kaimo potencialas yra ne pinigai ar infrastruktūra, o žmonės, kurie pasiryžta veikti.

– Kaip VVG padeda skatinti vietos verslą ir kurti naujas darbo vietas ten, kur investicijų pritraukti sudėtinga?

– VVG suteikia finansinę paramą, konsultacijas ir padrąsinimą pradėti. Kauno rajone turime ne vieną sėkmės istoriją – nuo mažų šeimos ūkių, kurie pradėjo perdirbimą ar trumpąsias tiekimo grandines, iki kaimo turizmo verslų ar socialinių iniciatyvų, sukūrusių vietos gyventojams  darbo vietų. Svarbiausia – padedame žmonėms patikėti savo idėja.

– Kaip projektai padeda mažinti atskirtį ir stiprinti bendruomeniškumo jausmą tarp skirtingų socialinių grupių?

– Projektai yra viena efektyviausių priemonių socialinei atskirčiai mažinti, nes jie sukuria realių erdvių ir veiklų, kuriose susitinka skirtingos socialinės grupės.

Per programą LEADER finansuojamus projektus dažniausiai kuriamos daugiafunkcės erdvės, bendruomenių centrai, organizuojamos bendros veiklos – nuo mokymų iki kultūrinių renginių. Tai leidžia įtraukti jaunimą, senjorus, socialiai pažeidžiamas grupes ir skirtingų interesų žmones į bendrą veiklą, kur formuojasi tarpusavio pasitikėjimas.

Svarbu, kad projektai vis dažniau orientuoti ne tik į infrastruktūrą, bet ir į vadinamąsias minkštąsias veiklas: socialines paslaugas, savanorystę, vietos iniciatyvas. Tokios veiklos padeda žmonėms ne tik dalyvauti, bet ir jaustis reikalingiems savo bendruomenėje.

Didelę reikšmę turi partnerystės principas – projektai dažnai įgyvendinami kartu su savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis ir verslu. Tai leidžia pasiekti platesnes tikslines grupes ir kurti ilgalaikius ryšius.

Trumpai tariant, projektai mažina atskirtį ne deklaratyviai, o per bendrą veiklą – kai žmonės susitinka, kuria ir sprendžia problemas kartu, natūraliai stiprėja ir bendruomeniškumo jausmas.

Naudos: įgyvendinant projektą „Darsūniškio bendruomenės bendruomeninio verslo kūrimas“, Kaišiadorių rajone suremontuoti bendruomenės namai, sukurta viena nauja darbo vieta. / Asociacijos Vietos veiklos grupių tinklo nuotr.

– Kas, Jūsų nuomone, svarbiau: didelis investicinis projektas ar maža bendruomenės iniciatyva?

– Aš visada sakau – ne „ar“, bet „ir“. Stipri kaimo plėtra vyksta tada, kai dera abu projektų tipai. Dideli investiciniai projektai sukuria ilgalaikį pagrindą – infrastruktūrą, darbo vietų, paslaugų. Jie duoda apčiuopiamą ekonominį efektą ir dažnai sprendžia sistemines problemas.

Mažos bendruomenės iniciatyvos, ypač per programas LEADER, kuria socialinį kapitalą – įtraukia žmones, stiprina pasitikėjimą, bendruomeniškumą ir vietos lyderystę. Be jų net ir didžiausios investicijos dažnai „neužsikabina“ vietoje.

Todėl svarbiausia – pusiausvyra: dideli projektai kuria „kūną“, o mažos iniciatyvos – gyvybę bendruomenėje, taip pat – poveikis. Kartais mažas projektas gali turėti didesnį socialinį efektą nei didelė investicija. Kviečiu apsilankyti VVG tinklo jutubo kanale ir ten pažiūrėti projektų vaizdo įrašus.

– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais šiandien susiduria vietos veiklos grupės?

– Didžiausi iššūkiai – administracinė našta, sudėtingos taisyklės ir finansavimo neapibrėžtumas. Taip pat – žmogiškųjų išteklių trūkumas regionuose.

– Ar Lietuva pasiruošusi koncepcijai „Sumanieji kaimai“ (Smart Villages)? Koks čia VVG vaidmuo?

– Pasiruošusi, bet skirtingu tempu. VVG yra pagrindiniai šios koncepcijos „vertėjai“ – padedame bendruomenėms suprasti, kaip inovacijos gali būti pritaikytos jų kasdienybėje. Tačiau iššūkių įgyvendindami šią priemonę turime nemažai. Kaip visada: reikalavimai sumanumui – aukšti, o finansinis skatinimas ne toks didelis.

– Kokį matote VVG tinklą po penkerių ar dešimties metų?

– Matau kaip dar stipresnį ir aiškiai įsitvirtinusį kaimo politikos partnerį – ne tik įgyvendinantį, bet ir formuojantį sprendimus.

VVG taps vietos inovacijų centrais: gebančiais greitai reaguoti į pokyčius, pritraukti įvairių finansavimo šaltinių ir jungti skirtingus sektorius. Programa LEADER programa išliks pagrindu, tačiau veikla bus platesnė – daugiau dėmesio skirsime socialinėms inovacijoms, žaliajai transformacijai, skaitmeninimui.

Svarbiausia, VVG išliks tuo, kuo yra stipriausios, – bendruomenių telkėjos. Net ir modernėjant mūsų esmė nesikeis: sprendimai „iš apačios į viršų“, paremti realiais vietos žmonių poreikiais.

– Kokia yra VVG tinklo svarba derybose su valdžios institucijomis?

– Tinklas suteikia bendrą balsą. Vienai VVG būtų sudėtinga būti išgirstai, tačiau veikdami kartu galime daryti realią įtaką sprendimams.

– Kiek svarbus tarptautinis bendradarbiavimas?

– Labai svarbus. Mes mokomės iš kitų, bet jau ir patys turime kuo pasidalyti – Lietuvos VVG modelis dažnai vertinamas kaip sėkmingas. Mes vis pirmaujame priimdami ir įgyvendindami sprendimus, esame darbštūs. Pavyzdys: jau turime realius sumanaus kaimo projektus, o kitose šalyse jie – dar tik bandomieji.

– Kas Jus asmeniškai labiausiai džiugina šioje veikloje?

– Didžiausias džiaugsmas – matyti realius pokyčius: atgijusias bendruomenes, naujus verslus ir žmones, kurie didžiuojasi savo gyvenamąja vieta. Tai ir yra tikrasis mūsų darbo rezultatas. Visa veikla skirta žmonėms.

Veiklą iliustruojantys skaičiai

Nuo 2007 m.:

pritraukta 118 mln. eurų investicijų,

parengta 3 885 sėkmingi projektai,

sukurta 3 129 naujos darbo vietos.