Susitarta dėl garantijų žmonėms, pasitelkiamiems valdyti krizes

Naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo pataisų iniciatoriai su Trišalė taryba galutinai susitarė dėl atlygio ir kitų sąlygų darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes bei šalinti jų padarinius. 

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), susitarta dėl tinkamo darbo ir poilsio režimo balanso, didesnių socialinių garantijų tokiems darbuotojams.  

Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS teigė, jog pasiektas susitarimas „dar nieko nereiškia“, nes dėl to dar balsuos Seimas. 

„Su ministerija radome bendrą sprendimą, bet čia tik vienas žingsnis. Dar labai svarbu, kaip Seimo nariai reaguos į mūsų susitarimą – ar ignoruos, ar atsižvelgs į tai, kas sutarta šiandien. Jeigu Seimas netyčia paliks projektą tokį, koks yra, būtų katastrofa“, – BNS teigė I. Ruginienė.

„Tai, kas surašyta pirminėje stadijoje, kvepia darbuotojų išnaudojimu“, – pridūrė ji. 

Antradienį Trišalėje taryboje ji sakė, kad VRM parengtas pirminis variantas buvo nepalankus nestatutiniams darbuotojams. 

Ketvirtadienį šalys dar kartą aptarė pakeitimus, numatančius, kokiomis sąlygomis darbuotojai gali būti pasitelkti į Nacionalinį krizių valdymo centrą, valdyti ekstremalųjį įvykį, krizę ar šalinti jų padarinius: jų darbo ir poilsio režimas, atšaukimo iš atostogų ir kitos socialinės garantijos. 

Susitarta, kad pasitelkiamiems valdyti krizes žmonėms po pirmųjų dviejų darbo savaičių, kai jie galėtų būtų pasitelkiami pagal poreikį ir be jų sutikimo, socialinės garantijos būtų palankesnės negu nurodyta projekte – tokiems darbuotojams jos liktų pagal Darbo kodeksą, jeigu darbuotojas ne statutinis arba jo darbo sąlygų nereglamentuoja atskiras teisės aktas.  

Taip pat sutarta, kad pasitelkiami žmonės be jų sutikimo negalės dirbti daugiau negu 67 val. per savaitę, bet ne daugiau kaip dvi savaites.     

„Kad nebūtų jokių interpretacijų, kad galima dirbti daugiau nei 67 val. per savaitę“, – BNS aiškino profsąjungų lyderė. 

Jeigu pasitelktų darbuotojų reikėtų ilgiau, reikėtų jų sutikimo ir susitarti, kokiomis sąlygomis jie dirbtų. Darbuotojui būtų mokamas ne tik vidutinis jo atlyginimas, bet ir papildomi priedai, kaip pasiūlė profsąjungos.  

„Mes su tuo (vidutiniu atlyginimu – BNS) kategoriškai nesutikome. Žmogus vis dėlto dirbs ne normaliomis, ne įprastomis sąlygomis, gali būti padidėjęs darbų krūvis, mastas, pablogėjusios, pavojingos sąlygos, papildomos užduotys ir turi būti papildomai apmokėta“, – sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, papildomo atlygio dydis bus skaičiuojamas ir atsižvelgiant į darbo pobūdį. 

I. Ruginienė pranešė, kad žmonėms, kurie bus atšaukiami iš atostogų, bus kompensuojamos visos su tokiu darbu susijusios išlaidos. Jeigu darbuotojas bus nusipirkęs kelionę, bet negalės ja pasinaudoti, šios jo išlaidos taip pat bus kompensuojamos. 

Be to, sutarta, kad neišnaudotas atostogas po ekstremalios situacijos pabaigos žmogus galėtų pasiimti bet kada, savo nuožiūra, o tai reiškia, kad darbdavys negalės diktuoti savo sąlygų.

Susitarta, kad pasitelkiamų dirbti darbuotojų budėjimai vyktų pagal Darbo kodekso sąlygas, o specialios sąlygos jiems būtų taikomis tik ekstremalios situacijos metu ir ne ilgiau negu ji tęsis. Pirminiame variante darbo trukmė aiškiai nebuvo nurodyta. 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kabinetiniams

Kabinetiniams portretas
garantijos,kurias apmokes berizikuojantys gyvybemis!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių