Prognozuojama, kad valdančiosios daugumos partijos gali susijungti dar šiais metais

Šeštadienį vykęs XXVI Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimas nė per nago juodymą nenukrypo nuo scenarijaus ir turėjo visus tradicinius tokių renginių atributus: nuobodžias kalbas, privalomas ovacijas, svečių panegiriką, “vis dar pasitaikančius tarpusavio nesusipratimus” ir neklystamai nuspėjamus balsavimo rezultatus.

Bene vienintelė išimtis - seno partijos lyderio Algirdo Brazausko bendražygio Juozo Bernatonio paslaugų atsisakymas. Po vis dar iki galo neišaiškinto išpuolio prieš policijos generalinį komisarą iš vidaus reikalų ministro posto atsistatydinęs J.Bernatonis neteko LSDP pirmininko pavaduotojo posto, nors tai ir prieštaravo A.Brazausko valiai.

Rinkimų suvažiavimas

Praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po to, kai rengiantis Seimo rinkimams analogiškame renginyje LDDP perėmė socialdemokratų partijos simbolius ir vardą, bene svarbiausias suvažiavimo leitmotyvas vėl buvo rinkimai. Visi LSDP lyderiai partijos bičiulius suplukę agitavo po savaitės vyksiančiame referendume pasirinkti ES. Taip pat aktyviai austa mintis, ką reikėtų nuveikti, kad kairieji gautų kuo daugiau vietų papildomuose rinkimuose į laisvas dabartinio Seimo narių kėdes, kaip geriau pasirengti būsimiesiems Europarlamento rinkimams ir, žinoma, kaip antrą kartą įbristi į tą pačią naujos kadencijos Seimo rinkimų upę 2004-aisiais.

Pastarąjį barjerą LSDP strategai rengiasi įveikti maždaug dvigubai sustiprinę jėgas - “suvalgę” socialliberalų partiją. Bene didžiausia šeštadienio suvažiavimo intriga buvo socialliberalų lyderio, Seimo pirmininko Artūro Paulausko sveikinimo kalba, kurioje laukta abejonių dėl būsimo valdančiųjų partijų susijungimo išsklaidymo. VRM kultūros ir sporto rūmų, kuriuose vyko LSDP forumas, prieigose žurnalistų kamantinėjamas A.Paulauskas mįslingai šypsojosi, tačiau užlipęs į suvažiavimo tribūną jau pirmaisiais sakiniais sudėliojo visus taškus.

“Norėčiau kreiptis į jus ne “gerbiami koalicijos partneriai”, bet “bičiuliai”. Jūs esate mūsų vienminčiai ir bendražygiai, per penkerius socialliberalų gyvavimo metus padėję greičiau užaugti, subręsti ir daug ko išmokti”, - pareiškė A.Paulauskas.

Sužadėtuvių maratonas

Vėliau LSDP suvažiavimo svečias apkaltino spaudą, kuri laido “antis” apie tariamus koalicijos partnerių nesutarimus, ir pareiškė pritariąs partijų susijungimui.

“Puikiai suprantu, kad mes turime susijungti, nes pati mūsų partijų susijungimo idėja yra teisinga ir net reikalinga mūsų valstybei”, - dėstė A.Paulauskas, pastebėjęs, jog partijų jungimasis neturi būti mechaniškas ir skubotas.

“Forsuotas, nepakankamai parengtas, necivilizuotas, nepakankamai demokratiškas susijungimas gali sukelti paniką mūsų elektoratuose. Skubėdami galime išbarstyti abiejų partijų rinkėjus, elementarus aritmetikos sudėties veiksmas čia gali neįsigalioti. Jokiu būdu nenorėčiau būti įtartas, kad esu jungimosi priešininkas. Daugpartystė nėra mūsų valstybės sėkmingo vystymosi laidas. Tikiu, kad ateityje Lietuva bus valstybė su keliomis stipriomis partijomis, todėl ir į mūsų partijų susijungimą žiūriu kaip į pažangų ir reikalingą procesą”, - dėstė A.Paulauskas.

Detalizuodamas savo požiūrį būsimas partines vestuves Naujosios sąjungos vadovas pageidavo, kad jungimasis turi būti absoliučiai natūralus, paremtas lygiavertiškumo ir pagarbos dvasia bei perspėjo, kad skubant jungtis galima “išsiskirti visiems laikams”. A.Paulauskas pasiūlė partijoms sudaryti darbo grupę, kuri parengtų partijų susijungimo mechanizmą ir principus. Pozityviais suartėjimo pavyzdžiais jis pavadino abiejų partijų sėkmingai koordinuojamus veiksmus prieš rinkimus į laisvas dabartinio Seimo narių vietas, Europarlamentą bei kuriant bendrą strategiją 2004-ųjų parlamento rinkimams.

Vengdamas aiškaus atsakymo, kada galėtų įvykti NS ir LSDP susijungimas, A.Paulauskas nurodė, kad suartėjimo tempai priklausys nuo bendro darbo sėkmės paskutiniais šios Seimo kadencijos metais.

Vėliau A.Paulauskas visgi patikslino, jog NS pirmiausia siekia susitarti su socialdemokratais dėl bendro kandidatų sąrašo 2004 metais įvyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tai būtų dalis bendros rinkimų strategijos, kuri, NS lyderio nuomone, turėtų būti parengta ne vėliau kaip šį rudenį ir numatytų tam tikrus jungimosi terminus.

Abejonių yra

LSDP lyderis A.Brazauskas, koalicijos partnerio kalbą pavadinęs “labai gražia”, tikino “aiškiai pritariantis” A.Paulausko mintims, ir kvietė suvažiavimą padiskutuoti apie partijų galimą susijungimą.

Premjeras taip pat teigė, jog su socialliberalais apie bendradarbiavimą bus pradėta konkrečiau kalbėti prieš rinkimus į Seimą, tačiau prognozavo, jog nauja rinkimų strategija greičiausiai bus kuriama ne šį rudenį, o kitą pavasarį. Ar tikrai bus parengtas bendras kandidatų sąrašas, A.Brazauskas sakė kol kas negalįs atsakyti ir neatmetė galimybės, jog prieš rinkimus abi partijos gali pasidalyti vienmandates rinkimų apygardas.

Tuo tarpu vienas LSDP vadovybės narių, nenorėjęs, kad būtų skelbiama jo pavardė, BNS naujienų agentūrai sakė, jog dauguma partijos narių yra prieš susijungimą su NS ir žadėjo daryti viską, kad taip neįvyktų. Jo teigimu, A.Brazauskas pastaruoju metu priėmė daug “per daug vienašališkų sprendimų”.

Partijų jungimosi idėją vėliau suvažiavime vykusiose diskusijose skeptiškai įvertino ir daugiau socialdemokratų.

“Lietuvos pažangos vardan galime dirbti ir su pačiu velniu, bet jungtis turime programiniu pagrindu. Mes turime atverti duris tiems, kurie pritaria socialdemokratinėms vertybėms, bet su tais, kurie nori jungtis tik dėl valdžios, galime ilgai diskutuoti”, - teigė suvažiavime sveikatos reikalų ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narė Sigita Burbienė apgailestavo, jog partijoje mažai diskusijų apie jungimosi naudą, pabrėžusi, jog nėra šio proceso “entuziastė”.

“Reikia apsvarstyti, ar apskritai jis reikalingas”, - sakė S.Burbienė.

Jos pasisakymas buvo įvertintas audringais plojimais.

Suvažiavime buvo atkreiptas dėmesys, jog Naujoji sąjunga ir LSDP priklauso skirtingoms tarptautinėms organizacijoms - Liberalų ir Socialistų internacionalams.

Lyderis kaip uola

Kur kas mažiau abejonių LSDP suvažiavimo delegatams kilo renkant partijos vadovus. Už tai, kad A.Brazauskas dar dvejus metus vadovautų didžiausiai ir įtakingiausiai kairiajai partijai, atviru balsavimu pasisakė absoliuti dauguma suvažiavimo delegatų (iš viso jų buvo 501), todėl balsavusieji “už” netgi nebuvo skaičiuojami. “Prieš” balsavo du partiečiai, o dar du susilaikė.

Kandidatais į partijos vadovo postą taip pat buvo pasiūlyti Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas, Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis ir užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis, tačiau jie balotiruotis rinkimuose atsisakė.

“Šiuo momentu A.Brazauskui nėra lygių”, - delegatams sakė J.V.Paleckis.

Kitokią nuomonę garsiai išdėstė bene vienintelis suvažiavimo delegatas - Alytaus apskrities vyriausiasis gydytojas Jurgis Krasnickas, apgailestavęs, jog suvažiavime nebuvo diskusijų dėl partijos pirmininko kandidatūros. Jo manymu, tai gresia tam tikru autoritarinio valdymo įsigalėjimu ir demonstruoja demokratijos stoką.

Tiesa, kiti LSDP lyderiai tokius priekaištus griežtai atmetė, pažymėję, kad partijai reikalinga “tvirta ranka”. Č.Juršėnas tikino, kad dabartinis partijos vadovas sugeba priimti daugumos nuomonę.

Šis teiginys buvo patvirtintas ir renkant LSDP tarybą, į kurią nepateko A.Brazausko proteguotas J.Bernatonis. Lig šiol užėmęs itin aukštą laiptelį partinėje hierarchijoje buvęs vidaus reikalų ministras nebuvo perrinktas partijos pirmininko pavaduotoju. Palaikymo taip pat nesulaukė Seimo narė Birutė Vėsaitė.

Iš viso 201 narį turinčioje LSDP taryboje pasikeitė daugiau kaip 80 narių. A.Brazauskui iki kito partijos suvažiavimo talkins ne 12, kaip buvo lig šiol, o 7 pavaduotojai: Česlovas Juršėnas, Vytenis Andriukaitis, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas, Milda Petrauskienė ir Lionė Pikelienė.

Rezoliucija dėl barzdos

Dar vienas LSDP suvažiavimo patvirtintas dokumentas - rezoliucija, raginanti žmones kitą savaitgalį vyksiančiame referendume pasakyti “ryžtingą “taip” Lietuvos narystei Europos Sąjungoje.

Ją pristatydamas V.Andriukaitis ragino visus partijos narius aktyviai asmeniškai dalyvauti referendumo kampanijoje, raginti piliečius atlikti pilietinę pareigą, dalyvauti referendume ir balsuoti už narystę.

“Aš tikiu, jog Aleksandrui Abišalai gegužės 12-osios rytą teks nusiskusti barzdą, nes ji jam bus nupešta”, - šmaikštavo V.Andriukaitis, primindamas prieš kurį laiką televizijos laidoje ekspremjero viešai duotą pažadą nusiskusti barzdą, jeigu referendumas įvyks. Toje pat diskusijoje savo barzdą “užstatė” LSDP pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, kuris įsipareigojo atsisakyti savo vyriškos puošmenos, jeigu referendumas neįvyks.