Anot jų, tam yra būtina rasti kitus kokybiškus kriterijus.

„Mokyklų vertinimas ir lyginimas tik pagal nacionalinių patikrinimų rezultatus ignoruoja kontekstinius ir socialinius skirtumus tarp mokinių ir mokyklų. Reitingavimas kelia įtampas tarp mokyklų ir verčia jas imtis papildomų strategijų, siekiant kurti geresnį įvaizdį“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame kreipimesi į Prezidentūrą, Seimo švietimo ir mokslo komitetą, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei parlamentarus.

Pasak švietimo asociacijų, mokyklų rezultatų reitingavimas išstumia nuoseklų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, prasčiau besimokantys mokiniai yra atkalbinėjami laikyti egzaminus. Taip pat, anot jų, tai užkerta kelią individualiai mokinių pažangai, ugdymo strategijų pritaikymui pagal mokinio galias, neigiamai veikia švietimo prieinamumą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, kuria prielaidas atotrūkių tarp mokyklų didinimui.

„Turi būti patvirtinti ir naudojami kokybės kriterijai, apimantys ne tik akademinius pasiekimus, bet visapusišką asmenybės ugdymą, grindžiamą Geros mokyklos koncepcija“, – akcentuoja švietimo asociacijos.

„Daugiau kaip dešimtmetį, mokyklų duomenys reitingavimui naudojami neturint jokių metodologiškai pagrįstų kriterijų. Juose pastebima klaidų ir neatitikimų realiems mokyklų duomenims“, – nurodo jos.

Kreipimąsi pasirašė Gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė, Progimnazijų asociacijos tarybos pirmininkė Jūratė Lazdauskienė.

Taip pat Pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentė Asta Zavadskienė, Švietimo pagalbos asociacijos direktorė Saulė Šerėnienė, Negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė bei Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė.

ELTA primena, kad žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pranešė, jog ŠMSM nebeleidžia skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus. Anot jo, toks duomenų slėpimas mažina skaidrumą. Tokį ministerijos sprendimą viešojoje erdvėje kritikavo ir kiti visuomenininkai bei politikai.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigė, kad viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas. Pasak jo, tam, kad supratimas apie bendrą švietimo būklę būtų objektyvus, yra būtina rasti bendrą visuomenės sutarimą.

„Švietimo bendruomenė jau seniai kalba apie tai, kad reikia kokybiškos mokyklų vertinimo sistemos. Tai, kas buvo iki šiol, neatspindėjo mokyklų visumos ir skatino žalingus procesus mokyklose“, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė I. Gaižiūnas.

Ketvirtadienį planuojama pradėti rengti viešąsias konsultacijas, kurių metu bus ieškoma sutarimų dėl to, kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, taip pat kokia forma bei apimtimi tai turėtų būti daroma.