Trečiadienį ministerijos vadovybės pristatytuose pakeitimuose taip pat siūloma jungti mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 moksleivių. Savivaldybių tarybos savo mokyklų tinklo pertvarkas būtų įpareigotos atlikti pavasarį, Vyriausybei galutinai apsisprendus dėl visų sistemos pertvarkos detalių.

Ministerija siūlo, kad būtų jungiamos tik pradinukų klasės, ne daugiau nei po dvi gretimas (pavyzdžiui, pirmokai ir antrokai) klases.

Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5-8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9-10 klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinėse klasėse gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.

Tuo metu dviem vyriausioms gimnazinėms klasėms 2022-2023 mokslo metais būtų taikomos rekomendacijos, jog bendrai III-iose ar IV-osiose klasėse būtų ne mažiau nei 21 mokinys (šiuo metu leidžiama ne mažiau nei 12).

Ministerija taip pat siūlo, kad jau 2024-aisiais ši rekomendacija dėl 21 moksleivio III-iosiose klasėse taptų privaloma. Nuo tada rekomenduojama, jog III ar IV klasėse mokykloje mokytųsi ne mažiau nei 31 moksleivis – nuo šio moksleivių skaičiaus jau būtų formuojamos dvi klasės. Mažiausiai 31 moksleivio III-ioms ir IV-oms gimnazinėms klasėms reikalavimas mokyklose taptų privalomos nuo 2026-2027 metų.

Mažos mokyklos, kuriose moksleivių skaičius nesiekia 60, būtų pertvarkomos į jungtines, t.y. taptų centrinių įstaigų padaliniais.

Tam tikros išimtys būtų taikomos tautinių mažumų ir nevalstybinėms mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje ar bent 30 kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms mokykloms.

Siūloma, kad jau nuo kitų mokslo metų 1-10 klasėse vienoje klasėje negalėtų būti mažiau nei 8 moksleiviai, III-IV klasėse – mažiau nei 12 mokinių, t.y. mažesnių klasių ŠMSM nebefinansuotų – jas išlaikyti galėtų nebent savivaldybės savo biudžeto lėšomis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šie pakeitimai kitą savaitę turėtų būti teikiami Vyriausybei – jie dar bus derinami su savivaldybėmis. Joms ir toliau išliktų galimybė formuoti vidutines, ne mažesnes nei 12 moksleivių klases.

Kelis dešimtmečius kalbame, kad XXI amžiuje neturėtų būti klasių, kuriose viename suole sėdi penktokas kartu su aštuntoku.

„Mūsų pasiūlyti sprendimai leis tūkstančiams mokinių užtikrinti geresnes mokymosi sąlygas, vienodas starto galimybes, nesvarbu, kur gyveni – sostinėje, mažame miestelyje ar kaimelyje. Kelis dešimtmečius kalbame, kad XXI amžiuje neturėtų būti klasių, kuriose viename suole sėdi penktokas kartu su aštuntoku (...). Sprendimai, kuriuos atidėliojome dešimtmečiais, turi būti priimti šiandien. Sprendimo imčiausi net ir tada, jei tai liestų vieno vaiko ateitį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė J. Šiugždinienė.

Anot jos, ministerijos planai apima ir mokyklų, kuriose mokosi  60 ar mažiau moksleivių, pertvarką. Ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 200 tokių mokyklų, jų skyrių ar specializuotų įstaigų.

„Planas yra siūlyti šitas mokyklas sujungti su pagrindinėmis mokyklomis. Tikrai turime ne vieną pavyzdį, Šiauliuose turime labai gražų jungtinės mokyklos pavyzdį. Lietuvoje tai nėra kažkokia naujiena – mokyklos, kuriose yra mažiau nei 60 moksleivių, turėtų tapti padaliniais arba suformuoti mokyklų miestelį, kuomet jungiasi, pavyzdžiui, pradinė, pagrindinė ir gimnazija, formuojamas mokyklų miestelis, jie naudojasi bendra infrastruktūra, yra vienas vadovas“, – kalbėjo J. Šiugdžinienė. 

ŠMSM duomenimis, jungtinėse klasėse šalyje mokosi per 3,7 tūkst. vaikų, iš jų – per 2,4 tūkst. pradinukų (beveik 250 klasių komplektų) ir beveik 1,3 tūkst. 5-8 klasių moksleivių (per 120 komplektų), tokios klasės egzistuoja daugiau nei 50-yje Lietuvos savivaldybių. Pasak ministerijos, abiturientų pasiekimai yra prastesni būtent mažesnėse, regionų mokyklose.

Ministerija mokyklų stiprinimui, pavėžėjimui kitų metų biudžete papildomai suplanavusi 13 mln. eurų, per trejus metus tam ketinama skirti 49 mln. eurų.