Spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje Seimas svarstys, ar pareikšti nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi, kurį parlamento opozicija kaltina netinkama aukštojo mokslo reforma.

Valdantieji neparėmė

Antradienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė gavo opozicijos inicijuojamą interpeliaciją Švietimo ir mokslo ministerijos vadovui. Interpeliacija įregistruota Seimo posėdžių sekretoriate ir perduota pačiam ministrui bei bus išdalinta visiems parlamentarams.

Ministras turi oficialiai atsakyti interpeliacijoje užduodamus klausimus bei priekaištus. Dokumentą pasirašė 48 Seimo nariai. Visi jie iš opozicijos - Socialdemokratų, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų frakcijų. Interpeliacijai inicijuoti pakanka 29 Seimo narių palaikymo.

Tikėtasi, kad interpeliaciją parems ir bent vienas kitas valdančiosios koalicijos atstovas, tačiau taip neatsitiko.

Tarp nepatenkintųjų švietimo ir mokslo ministro veikla yra valdančiosios Tėvynės sąjungos atstovė Vida Marija Čigriejienė. Tačiau ji, pareiškusi, kad turi savo nuomonę šiuo klausimu, atsisakė pasirašyti interpeliaciją, nes valdančioji koalicija yra nusprendusi ginti savo ministrą.

Žeriami priekaištai

Interpeliacijoje G.Steponavičiui daugiausiai priekaištaujama dėl, opozicijos nuomone, „nevykusios aukštojo mokslo reformos“. „Didžiausias priekaištas ministrui - kodėl buvo žadama, kad po reformos studentams bus suteikiamos beprocentės paskolos mokslui arba dalį palūkanų padengs valstybė, bet paaiškėjo, kad nustatytos nemenkos, dviženklės palūkanos, kurių niekas nė neketina dengti“, - piktinosi Socialdemokratų partijos pirmininkas ir Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Interpeliacijoje ministro be kita ko klausiama, kodėl mokslo ir studijų reforma pradėta vykdyti „be strategijos, kodėl nebuvo atlikta aukštojo mokslo ir studijų padėties analizė, nenumatyti reformos padariniai ir rezultatai“.

G.Steponavičiaus pasiteirauta, kodėl abiturientams nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti egzaminams, neinformuojant apie stojamųjų rezultatų reikalavimus, kodėl „po reformos į valstybės finansuojamas vietas atitinkamose specialybėse šiemet neįstojo menui, sportui talentingi abiturientai“. 

Dar keli klausimai ministrui: „Kodėl studijų paskolos esą brangiausios, o jų teikimo sąlygos prasčiausios visoje Europoje? Kodėl nesilaikoma pažadų, jog studijų kreditai bus suteikiami ne už didesnes nei 6 proc. palūkanas? Kodėl už studijas mokantys studentai negali gauti socialinių pašalpų?“.

Opozicija neturi 71 balso

Pagal Seimo Statutą, interpeliacija yra oficialus paklausimas aukštam pareigūnui, parlamentarams suteikiant galimybę įvertinti jo atsakymą. Jeigu įvertinimas nepatenkinamas, laikoma, kad pareigūnui pareiškiamas nepasitikėjimas ir jis privalo atsistatydinti.

Statutas numato, kad Vyriausybės narys, kuriam pateikta interpeliacija, privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami parlamentarai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

G.Steponavičius ketina iki kitos savaitės pabaigos pateikti atsakymus į jam keliamus klausimus. Tuomet interpeliacijos svarstymas Seimo posėdyje galėtų įvykti paskutinėmis spalio dienomis arba, jeigu nebūtų suspėta tai padaryti, - pirmosiomis lapkričio dienomis.

Jeigu po svarstymo bus pripažinta, kad atsakymai netenkina Seimo, bus surengtas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru. Nepasitikėjimas pareiškiamas ne mažiau kaip 71 parlamentarui balsavus už tai, kad pareigūno atsakymai netenkina. Tokiu atveju pareigūnas privalo atsistatydinti.

Opozicijai šiuo metu oficialiai priklauso 55 parlamentarai iš socialdemokratų, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės. Valdančiajai koalicijai priklauso 72 Seimo nariai. 11 narių frakcija „Viena Lietuva“ nelaiko savęs nei valdančiąja, nei opozicine.