Seimas antradienį pradėjo svarstyti prieštaringai vertinamą Tautinių mažumų įstatymą.

Pasibaigus darbotvarkėje numatytam laikui, posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Algirdas Sysas pasiūlė svarstymą pratęsti ketvirtadienį, Seimas tam pritarė.

Prieš projektą pasisakę parlamentarai argumentavo, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, kėlė klausimą, ar toks įstatymas iš viso reikalingas, nes visų šalies piliečių teises garantuoja Konstitucija bei kiti teisės aktai.

„Ar toks įstatymas yra apskritai reikalingas? Šį kausimą kelia ir teisininkai, konstatuodami, kad dauguma teisės normų, kurios aktualios tautinėms bendrijoms, yra integruojamos į specialiuosius įstatymus ir atskiras įstatymas yra nereikalingas“, - sakė konservatorius Valentinas Stundys. Jis pažymėjo, kad Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurios nuostatos yra integruotos į nacionalinę teisę.

„Projekto centras, be abejo, yra viešieji užrašai ir daugiakalbystės įteisinimas atskiruose Lietuvos regionuose, įteisinant galimybę vartoti nevalstybinę kalbą paraleliai valstybinėse ir savivaldybių įstaigose. Ar tie du siūlymai iš esmės atitiktų Konstituciją ir Valstybinės kalbos įstatymą? Konstitucijos 14 straipsnis vienareikšmiškai tvirtina, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, o Konstitucinis Teismas keliuose nutarimuose yra išplėtojęs lietuvių kalbos valstybinio statuso doktriną“, - kalbėjo V.Stundys.

Taip pat konservatorius pažymėjo, kad Seimo posėdžių salę pasiekęs projektas „yra visiška ir absoliuti sumaištis“, kadangi komitetas atskirais atvejais pritarė vienas kitam prieštaraujantiems teiginiams.

Konservatorė Vida Marija Čigriejienė pažymėjo, kad „Lietuvoje niekas nedraudžia pasirinkti tautybės, puoselėti savo kultūrą, tradicijas, kalbą, religiją, propaguoti savo idėjas per rinkimus vietine kalba, steigti organizacijas, rūpintis paveldo išsaugojimu“.

„Mūsų valstybėje šimtmečiais gyvena karaimai, totoriai, ukrainiečiai, rusai, žydai, baltarusiai, puoselėjantys savo kultūrą, kuria gerovę Lietuvoje, visiems jiems Konstitucija garantuoja vienodas teises, nepriklausomai, ar jie yra tautinių mažumų, ar tautinių bendrijų atstovai. Niekaip negaliu suprasti, kodėl lenkai savinasi tautinių mažumų statusą, nors pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją jiems absoliučiai jis nepriklauso, nes Vilnijos kraštas nėra lenkų etninė žemė, tik slavakalbių tankiai apgyvendinta teritorija“, - kalbėjo V.M.Čigriejienė.

Liberalė Dalia Kuodytė sakė, kad svarstomas projektas - net ne įstatymo projektas, nes neatitinka juridinės technikos reikalavimų. „Šitą projektą būtų galima pavadinti lenkiškų lentelių instrukcija. Nes jeigu mes iš šio projekto išbrauksime visas deklaratyvias frazes, ten liks tik 4 straipsnis, kuris išgelbėja kai kuriuos Vilniaus iš Šalčininkų savivaldybės žmones nuo baudų už įstatymų pažeidimus“, - kalbėjo liberalė.

Ji sakė sutinkanti, kad tautinės bendrijos nori savo atskiro įstatymo, bet siūlė „nedaryti komedijos, neįžeidinėti kitų tautinių bendrijų, sprendžiant vienos bendrijos kad ir labai aktualią problemą, o vis dėlto šiuo atveju pasielgti protingai ir reikalauti, kad Vyriausybė atliktų savo darbą ir rudens sesijoje pateiktų korektišką su Jungtinių Tautų Tautinių mažumų konvencija suderintą projektą“.

Už projektą pasisakė tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai. Zbignevas Jedinskis tvirtino, kad anksčiau galiojęs šis įstatymas „padėjo Lietuvai įsitvirtinti kaip nepriklausomai valstybei“.

„Įstatymo galiojimo metu Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, tapo NATO nare ir vien už tai gerbiamajam Vytautui Landsbergiui reikėtų užkabinti tris ordinus“, - sakė Z.Jedinskis. Jis taip pat tvirtino jog dvigubos lentelės esti visame pasaulyje ir neišgirdęs nei vieno argumento, kodėl nebūtų galima priimti pasiūlyto Tautinių mažumų įstatymo.

„Mes turime mokytis demokratijos iš JAV. Ten irgi yra užrašai, bet kas yra keisčiausia ir liūdniausia, kad už rytinės sienos, kur yra žiauri autokratija, kur nėra demokratijos, ten irgi yra užrašai dviem kalbomis. Išties man yra liūdna, nesuprantama, kad mes gyvename gražioje valstybėje, demokratinėje, ir atsiliekame nuo tokių diktatoriškų valstybių“, - kalbėjo LLRA atstovas.

Tos pačios frakcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius sakė, jog „erdvė suformuota taip, kad yra neigiamas požiūris į tautines mažumas ir jų norus“, ir tvirtino, jog lenkų tautinę mažumą siekima asimiliuoti.

LLRA siekia priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris leistų ir dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles tautinių mažumų gyvenamose teritorijose.

J.Narkevičiaus inicijuotas projektas, kuriam Seime po pateikimo buvo pritarta dar 2010 metais, siūlo grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją.

Projektas numato, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.