Teisėjai baiminasi numatomo finansavimo mažinimo ir užsimena apie galimas pertraukas teismų darbe.
 
Trečiadienį paskelbtame Teisėjų tarybos kreipimesi į Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę atkreipiamas dėmesys į neigiamus teismų finansavimo mažinimo padarinius.
 
„Suprasdama susidariusią ekonominę padėtį Teisėjų taryba dar praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į teismus prašydama itin efektyviai naudoti jiems skirtus asignavimus. Nors teismai jau iki to laiko racionaliai naudodavo su teisingumo vykdymu susijusias lėšas, kai kuriasi atvejais jau ir tuomet tekdavo balansuoti ties išlikimo riba“, - nurodoma kreipimesi.
 
Teisėjų taryba apgailestauja, kad šiems metams numatytą teismų biudžetą vėl ketinama mažinti. „Tai ypač neigiamai atsilieps teismų darbui, nes dėl lėšų trūkumo teismai atsidurs beviltiškoje padėtyje, kai praktiškai nebus įmanoma įvykdyti įstatymuose numatytų teismų įsipareigojimų: skirti ekspertizių, siųsti šaukimų apie teismo posėdžius ar įteikti priimtų sprendimų kopijų, galų gale susimokėti už paslaugas“, - rašoma dokumente.
 
Taryba primena, kad šių metų biudžetas buvo priimtas neatsižvelgus į pernai priimtą Teisėjų atlyginimų įstatymą, pagal kurį pasikeitė teisėjų atlyginimų dydžiai. Todėl teismams skirtas šių metų darbo užmokestis apskaičiuotas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytus pareiginės algos koeficientus. „Taigi įstatyme numatytų įsipareigojimų valstybė neįvykdė. Net ir šias neadekvačias įstatymui lėšas darbo užmokesčiui teismams vėl ketinama mažinti. Tačiau neatsižvelgiama į tai, kad bylų skaičius nuolat auga, o žmogiškųjų resursų ištekliai yra riboti. Ribotos gali tapti ir žmogiškosios galimybės“, - pastebima Teisėjų tarybos kreipimesi.
 
Atsižvelgdami į numatomą teismų finansavimo mažinimą ir atlikę preliminarius skaičiavimus, kaip išgyventi turimomis lėšomis, teisėjai įžvelgia tik vieną išeitį – „išnaudojus teismams skirtas biudžeto lėšas ir nesant jokių finansinių galimybių užtikrinti tolimesnio darbo, teismai bus priversti laikinai nevykdyti savo tiesioginės veiklos – teisingumo vykdymo“.
 
Pasak Teisėjų tarybos, toks laikino nedarbingumo laikotarpis individualiuose teismuose skirsis, atsižvelgus į jų turimas lėšas. Teisėjų taryba artimiausiu metu kreipsis į teismus prašydama atlikti tikslius skaičiavimus ir informuoti, kada numatomos priverstinės jų teismo „atostogos“. „Akivaizdu, kad tokiu atveju iškils grėsmė bylų išnagrinėjimo terminų pailgėjimui ir, tikėtina, Europos žmogaus teisių teismą užplūs skundai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, t. y. teisės, kad byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidimo“, - pabrėžiama kreipimesi.
 
Vyriausybė svarsto šių metų biudžeto išlaidų apkarpymo maždaug trimis milijardais litų projektą. Žadama maždaug 10-20 procentų mažinti visų valstybės valdymo institucijų, įskaitant ir teismų, finansavimą.
 
Biudžeto pataisų projektą ketinama Seimui svarstyti perduoti kitą savaitę.