Sprendimas atidėtas iki spalio 8 dienos, kad būtų išklausytas pats teisėjas.

Penktadienį Teisėjų tarybos posėdyje jis nedalyvavo.

„Teisėjas šiame posėdyje nedalyvavo, priežasčių nenurodė, tačiau kadangi jam nebuvo konkrečiai nurodyta apimtis to kaltinimo arba veiksmų, kurių pagrindu turime svarstyti, siekdami užtikrinti jo teisę į gynybą ir sudaryti jam galimybę teikti paaiškinimus, priėmėme tokį sprendimą“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

R. Grigo atvejį taryba svarstė per uždarą posėdį, nes jai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri negali būti skelbiama viešai.

Paprašęs žodžio atviroje posėdžių dalyje Teisėjų tarybos narys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas kėlė klausimą, kas ir kuo remiantis nustato, kad asmuo pažemino teisėjo vardą.

Lieka neatsakytas klausimas, kaip ir kokiu būdu nustatoma, kad teisėjas savo poelgiu pažemino vardą.  Ar Teisėjų tarybai taip atrodo, ar kam taip atrodo?

„Manau, kad procedūros, kurios vyksta ir kuriomis teisėjas yra atleidžiamas tokiu būdu, yra neskaidrios ir, manau, kad neatitinka nei teisėjo statuso, nei teismų nepriklausomumo, garantijų ir pan.“, – sakė A. Ridikas.

„Lieka neatsakytas klausimas, kaip ir kokiu būdu nustatoma, kad teisėjas savo poelgiu pažemino vardą.  Ar Teisėjų tarybai taip atrodo, ar kam taip atrodo? Nes procedūros nėra. Nematau įstatyme, nematau kituose teisės aktuose, kad mes galėtume nagrinėti drausminės atsakomybės klausimus ar kažką kaip nors kitaip daryti“, – kalbėjo jis.

A. Ridikas siūlė kreiptis į Teisėjų drausmės komisiją, ką ši detaliai išnagrinėtų R. Grigo veiksmus.

Anot jo, Teisėjų taryba pati negali patikrinti teisėjo atleidimo pagrįstumo.

„Ar ikiteisminio tyrimo pradžioje visada galite atsakyti, ar veika buvo padaryta, ar ikiteisminio tyrimo duomenys gauti teisėtu būdu, ar visada galite atsakyti, ar teismas pripažins tuos įrodymus ir priims sprendimą?“ – klausė teisėjas.

Jis ragino kolegas nebijoti nepriimti nepopuliarių sprendimų.

„Nėra jokia paslaptis, kad nėra drąsu priimti tokius sprendimus, nes tuoj pat būdavo apšaukiami teisėjų klano kažkokiais nariais, ginančiais korumpuotus teisėjus ir t. t. Nekalbu apie Grigo situaciją ar kažkieno kito“, – teigė A. Ridikas.

Teisėjų tarybos vicepirmininkė Egidija Tamošiūnienė sakė neturinti abejonių, kad taryba gali svarstyti minėtą klausimą.

Jai pritarė ir Tarybos vadovė S. Rudėnaitė.

„Norėčiau priminti, kad kai mes pretenduojame į Teisėjų tarybą, reikia labai atsakingai pažiūrėti, kokią atsakomybę prisiimame. Konstitucinis Teismas taip ir pasakė: tai mes esame atsakingi patikrinti, ar buvo įvykis, ir pateikti vertinimus“, – sakė ji.

„Be abejo, negalima sudaryti įspūdžio, kad kiekvienas kreipimasis turi būti patenkintas, tačiau sakyti, kad taryba negalėtų to daryti, nematau kol kas nei doktrinos, nei įstatymo, nei jokių kitokių pagrindų“, – teigė Teisėjų tarybos pirmininkė.

Prezidentas kreipimąsi į Teisėjų tarybą dėl R. Grigo atleidimo pažeminus teisėjo vardą inicijavo rugsėjo viduryje susipažinęs su generalinės prokurorės teikimu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštu.

STT rugsėjo 2 dieną R. Grigui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis.

Teisėsauga taip pat yra pareiškusi įtarimus dviem Kauno advokatams ir advokatės kontoros darbuotojui dėl teisėjo papirkimo.

Įtariama, kad Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas Bronislavas Liatukas, susitarė su Kaune veikiančia advokate Valda Grigonyte, kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju, teisėjo R. Grigo sūnumi Tautvydu Grigu, perduos neteisėtą atlygį. Jiems pateikti įtarimai dėl teisėjo papirkimo.

Bylos duomenimis, už ne mažesnį kaip 2 tūkst. eurų kyšį siekta, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių.

Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Anksčiau skelbta, kad atliekant kratą teisėjo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus.

R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirba nuo 1999-ųjų. Jis ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime.

Teisėjo įgaliojimai šiuo metu sustabdyti.