Teisingumo ministerija: informacija apie kandidatus liks prieinama

Seime yra užregistruoti Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateikti rinkimų įstatymų pakeitimai dėl duomenų skelbimo apie kandidatus į Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų narius ir Prezidento pareigas.

„Įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui turime rasti balansą tarp dviejų svarbių vertybių: žmogaus privatumo apsaugos ir visuomenės teisės žinoti. Tikiuosi, kad po konstruktyvių diskusijų Seime dėl šių įstatymų projektų pavyks rasti bendrą sprendimą,“ – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pagal siūlomas įstatymų pataisas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje ir šios komisijos administruojamoje svetainėje rinkejopuslapis.lt 5 metus būtų skelbiama informacija apie kandidato ar išrinkto asmens turto ir pajamų, privačių interesų deklaracijos duomenis, biografija, informacija apie teistumą ir kiti privalomi anketos duomenys. Tokie viešo skelbimo terminai būtų skaičiuojami nuo duomenų paskelbimo dienos VRK svetainėje.

Pavyzdžiui, ir išrinkto, ir neišrinkto Seimo nario kaip kandidato duomenys bus skelbiami 5 metus nuo jų paskelbimo VRK interneto svetainėje dienos. Jei asmuo kandidatuos ir sekančiuose rinkimuose, naujų duomenų skelbimo pradžios laikas bus vėl skaičiuojamas nuo jų paskelbimo dienos VRK puslapyje. Neprivalomi kandidatų anketos duomenys: išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, šeiminė padėtis, sutuoktinio ir vaikų vardai būtų skelbiami iki politinės kampanijos pabaigos, t. y. 100 dienų po rinkimų rezultatų paskelbimo. Po to VRK svetainėje dar 50 metų būtų skelbiama informacija apie rinkimuose dalyvavusių asmenų vardus ir pavardes, rinkimų rezultatus ir kandidatus iškėlusius politinius ar visuomeninius judėjimus.

Praėjusias minėtam 5 metų laikotarpiui, visi suinteresuoti asmenys (žiniasklaidos atstovai, mokslininkai ir t.t.) ir toliau galės prieiti prie šių duomenų, nors jie viešai ir nebus skelbiami. Duomenys ir toliau bus saugomi VRK, todėl suinteresuoti asmenys galės gauti anksčiau viešai skelbtą informaciją (deklaracijas, biografijos faktus ir pan.) pasikreipę į VRK. Suinteresuotiems asmenims tokia informacija bus suteikiama pagal jų prašymą.

Taigi, pasibaigus asmens duomenų skelbimo nustatytiems terminams, duomenys apie kandidatus, rinkimus, komisijų narius ir toliau bus saugomi VRK. Saugojimo terminas yra ilgesnis nei skelbimo, jį savo vidiniais dokumentais nustatys VRK (šiuo metu pagal VRK sprendimą saugojimo terminas yra 60  metų). Pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminui, duomenys bus archyvuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir perduodami valstybės archyvui.

Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nustato tikslo ir saugojimo trukmės apribojimo principus, kurie reikalauja konkrečiu tikslu tvarkomus asmens duomenis saugoti ir skelbti iš anksto apibrėžtą terminą. Taigi, kiekvienos valstybės narės įstatymų leidėjai turi įgyvendinti šiuos reikalavimus ir nacionaliniuose teisės aktuose pasirinkti tinkamą terminą asmens duomenų saugojimui ir viešam skelbimui.

Kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse net ir asmens duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų.