„Ar reikia naujo kalėjimo, vis dėlto kelčiau klausimą. Mano vertinimu, ten, kur yra kalėjimas, ten yra ir bendruomenė su tuo susitaikiusi, žinomos tos vietos, yra pareigūnai, kurie dirba. Atrasti dabar vietą ir statyti naują kalėjimą Lietuvoje, manau, nei racionalu, nei yra toks poreikis“, – antradienį Seime per Vyriausybės pusvalandį sakė ministrė.
Anot jos, pernai pasiektas susitarimas skirti 34 mln. eurų Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų bausmių vykdymo sistemai modernizuoti.
„Bendrabučio tipo įkalinimo įstaigas modernizavus į kamerinio tipo, tai duotų efektą ir valdant subkultūros dalykus, ir pagerinant pareigūnų darbo saugą“, – tvirtino ministrė.
„Mūsų vertinimu, tai yra tos priemonės, kurios veikia“, – pridūrė ji.
Mūsų vertinimu, tai yra tos priemonės, kurios veikia.
Pasak R. Tamašunienės, jau padidintas keturių kalėjimų saugumas, Alytuje modernizuotos 199 gyvenamosios vietos nuteistiesiems, 6,4 proc. padidintas bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbo užmokesčio fondas.
„Vilniaus kalėjime planuojamas modernizavimas, kuris turėtų užtikrinti efektyvesnes darbo sąlygas ir efektyvesnį modelį nuteistiesiems pasitaisyti ir nebegrįžti“, – kalbėjo ji.
BNS rašė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba vykdo konkursą dėl Šiaulių kalėjimo statybos viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu. Kilus teisiniams ginčams, konkursas buvo sustabdytas.
Pagal projekto sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų Šiaulių rajone, Malavėniukų kaime, PPP būdu turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kur kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 4,5 tūkst. įkalintų asmenų, veikia aštuoni kalėjimai.
(be temos)
(be temos)