Lytinius nusikaltimus prieš vaikus padariusiems asmenims efektyviausiai taikyti psichologinį gydymą, o cheminė kastracija turėtų būti naudojama tik išimtiniais atvejais, sako Teisės instituto ekspertai.

Kada būtų galima taikyti?

Šias išvadas teisininkai antradienį išsakė pristatę tyrimą, kuris buvo pradėtas Teisingumo ministerijos iniciatyva, reaguojant į praėjusių metų rudens įvykius Kaune ir su juo susijusį pedofilijos skandalą, bei į tai, kad Seime buvo pateiktos iniciatyvos įteisinti cheminę kastraciją ir seksualinių nusikaltėlių viešą registrą.

Generalinė prokuratūra pabrėžia, kad dėl tokios galimybės savo nuomonę turėtų pareikšti teisės ekspertai ir žmogaus teisių gynėjai.

Teisės instituto direktoriaus Petro Ragausko teigimu, teisiškai taikyti cheminę kastraciją būtų galima tada, kai asmeniui nustatytas psichinis sutrikimas, dėl kurio jis pripažįstamas ribotai pakaltinamu arba nepakaltinamu.

Tačiau, anot P.Ragausko, problemų kyla dėl to, kad priverčiamąsias medicinos priemones, o tarp jų ir cheminę kastraciją, įstatymiškai galima taikyti tik už tvirkinamuosius veiksmus, nes įstatymai numato, kad už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą galima bausti tik laisvės atėmimo bausme.

Kas yra pedofilas?

Įstatyme, anot teisininko, turėtų būti numatyta nuostata taikyti negalinčiam kontroliuoti savo seksualinio potraukio asmeniui jo sutikimu cheminę kastraciją.

Pasak Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus tyrėjo Manto Liesio, medikamentinė arba cheminė kastracija taip pat nėra visada efektyvi, nes daugelis pažeidėjų tokius nusikaltimus padaro ne dėl liguisto seksualinio pasitenkinimo, bet dėl kitų priežasčių. Tokia kastracija galėtų būti taikoma tik pedofilams, tai yra asmenims kuriems diagnozuota liga - pedofilija, nes dauguma pažeidėjų nėra pedofilai.

"Paprastai jie (lytinius nusikaltimus prieš vaikus padarę asmenys - BNS) būna vaikų pažįstami, draugai, bendraamžiai arba tėvai, artimieji. Kad žmogų pavadintume pedofilu, reikia konstatuoti psichikos sutrikimą", - kalbėjo M.Liesis.

Brangūs medikamentai

Jo teigimu, cheminė kastracija turėtų būti taikoma savanoriškai, tačiau problemų iškyla dėl to, kad abejotina, ar asmuo pats norėtų vartoti šiuos vaistus. Be to, nors jų Lietuvoje ir yra, tokie medikamentai yra brangūs, vartotini kiekvieną dieną ir nekompensuojami.

Visgi, pasak teisininkų, efektyviausias būdas būtų psichologinis gydymas, pavyzdžiui lytinį elgesį keičiančiose programose įkalinimo įstaigose. Tokios programos turėtų būti vykdomos kuo anksčiau, kad asmuo dėl aplinkos poveikio nepradėtų galvoti, esą buvo neteisingai nubaustas. Tokiais atvejais būtų galima psichologinį gydymą papildyti vaistų skyrimu.

Teisės specialistų nuomone, didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į tokių nusikaltimų prevenciją, nes esą daugelis lytinių nusikaltėlių ir patys vaikystėje galėjo patirti seksualinę prievartą - tokių vaikų reabilitaciją reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Šviečiama apie tokio pobūdžio nusikaltimus turėtų būti ir visuomenė, rizikos grupės, lytiniai nusikaltėliai ir jų aukos.

Prieš chirurginę kastraciją

Pasak teisės specialistų, chirurginė kastracija apskritai neturėtų būti naudojama, o jos efektyvumas yra abejotinas, nes chirurgiškai kastruoti asmenys nenustojo daryti sunkių nusikaltimų, keičiasi tik tokių nusikaltimų rūšis.

"Užsienio tyrimai rodo, kad 33 proc. chirurgiškai kastruotų pažeidėjų ateityje darė pakartotinus nusikaltimus, tačiau jie buvo nebe lytinio pobūdžio, kitokie, bet taip pat sunkaus pobūdžio nusikaltimai", - tvirtino Teisės instituto Vaikų ir jaunimo teisės sektoriaus jaunesnioji mokslų darbuotoja Margarita Dobrynina.

M.Liesio teigimu, chirurginė kastracija neatitinka Lietuvos ratifikuotos Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį ir baudimą, o tai esą yra patvirtinęs ir Europos komitetas šiems klausimams spręsti.

"Chirurginę kastraciją mes priversti atmesti, nes tokie yra Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, ir todėl, kad taip turi elgtis visos civilizuotos valstybės", - teigė M.Liesis.

Nepritaria registrui

Teisininkai taip pat nepritarė ir viešo lytinių nusikaltėlių vaikų atžvilgiu registro sudarymo idėjai. Registras galėtų būti nebent uždaras ir skirtas tik teisėsaugos institucijoms.

Pasak teisės specialistų, tokio registro sudarymas būtų labai brangus, policija neturėtų galimybės prižiūrėti kiekvieno asmens, be to jis būtų skirtas apsaugoti nuo nepažįstamų pažeidėjų, o, kaip žinia, lytinius nusikaltimus vaikų atžvilgiu padaro artimi žmonės. Be to, viešas registras keltų įtampą visuomenėje ir galėtų būti socialinių neramumų priežastis.

Šie Teisės instituto pasiūlymai pateikti Teisingumo ministerijai.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis antradienį sakė, kad prieš keičiant bausmių sistemą svarbu įvertinti teisės ekspertų ir žmogaus teisių gynėjų nuomonę.

"Kalbant apie bausmių rūšis, dėl to turi pasisakyti teisės specialistai, dėl to turi pasisakyti žmogaus teisių gynėjai, kurie labai rimtai apsvarsčius turėtų priimti sprendimus, ar tokie įstatymų pakeitimai galimi, ir jeigu tokie įstatymų pakeitimai galimi, tai ar praktikoje bus realizuojami. Jeigu bus tokie įstatymai priimti, prokurorai juos vykdys", - žurnalistams sakė G.Jasaitis.

Anot prokuroro, bausmes griežtinti galima, tačiau tai galima daryti tik "kompleksiškai".