- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo spręsti dėl žalos atlyginimo praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministrui ir buvusiam teisėjui Eimučiui Misiūnui, kai jis nebuvo grąžintas į šias pareigas.
Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę panaikino žemesnės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti E. Misiūno ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir perdavė pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Likusią nutarties dalį, kurią skundė E. Misiūnas, teismas paliko nepakeistą.
Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs, kad Vilniaus apygardos teismas „netinkamai aiškino ir taikė ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinio dalį“.
Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo.
Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda netenkino jo prašymo. Prezidentūra teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.
Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.
Vis dėlto 2023 metų kovą E. Misiūnas sulaukė prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.
E. Misiūnas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes prezidentas, anot buvusio teisėjo ir politiko, „subjektyviai, neskaidriai ir nesąžiningai priėmė sprendimą neskirti jo apylinkės teismo teisėju, demonstruodamas ypač didelį nepalankumą jo atžvilgiu“.
Taip pat ieškiniu prašyta pripažinti, kad prezidentas nepaisė Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų valstybės institucijoms ir šalies vadovui visus traktuoti kaip lygius ir teisingai bei nesilaikė pagrindinio šalies įstatymo nuostatų.
Taip pat E. Misiūnas siekė, jog būtų pripažinta, kad šalies vadovas savo sprendimą jo neskirti motyvavo „nepagrįstais argumentais, kurie negalėjo būti vertinami kaip aplinkybės, turinčios reikšmės sprendimui neskirti pareiškėjo teisėju“, taip nesivadovaujant Teisėjų tarybos rekomendacija.
Vilniaus apygardos teismas šių metų gegužę ieškinį atsisakė priimti. Jo vertinimu, ieškinio reikalavimai pripažinti prezidentą pažeidus konstitucinius principus nesukelia teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl nenagrinėtini teisme.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kad teismai negali už Seimą, prezidentą ar Vyriausybę priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.
Be to, teismas pažymėjo, kad teisėjų korpuso formavimas yra prezidento veikla ir teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti prezidentą išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, be kita ko, teisėjų skyrimu į pareigas.
Teismas taip pat akcentavo, kad E. Misiūno reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo nepaskyrimo į teisėjo pareigas dienos, tai yra nuo 2022 metų gruodžio iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodant konkrečios sumos yra ieškinio trūkumas.
E. Misiūnas apskundė šią nutartį, prašydamas Apeliacinio teismo ją perduoti nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimų tenkinimas dėl prezidento veiksmų įvertinimo „ ieškovo subjektinių teisių ar pareigų nemodifikuotų, t. y. jų nesukurtų, nepanaikintų ir nepakeistų“, todėl minėti reikalavimai pagrįstai atsisakyti priimti nagrinėti.
Vis dėlto šis teismas atkreipė dėmesį, jog tai nepanaikina asmens, manančio, kad valstybės valdžia buvo įgyvendinama netinkamai, teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtą žalą.
Pasak Apeliacinio teismo, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo nurodyti ieškinyje prašomą priteisti sumą, tačiau turėjo ne atsisakyti priimti skundą, bet nurodyti pašalinti jo trūkumus.
„Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti – įpareigoti ieškovą ieškinyje nurodyti tiksliai reikalaujamo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį bei visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas“, – rašoma nutartyje.
Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą grąžinti ieškinio dalį dėl žalos nagrinėti iš naujo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Visuomenininkai dėl muziejų uždarymo ragina pasirašyti peticiją2
Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. ...
-
Kuriozai: užsieniečiai nuo pareigūnų slepiasi net bagažinėse1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau kurį laiką dirba gatvėse su Kelių policija, tai – tik viena iš priemonių surasti užsieniečius, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Apie tai, kiek tokių yra ir kokių kuriozišk...
-
VSAT vadas: kubiečių grupė apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje6
Septynių kubiečių grupė teismui apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. ...
-
Mirė žinoma Klaipėdos žurnalistė G. Juodytė3
Gegužės 19 d. mirė garsi Klaipėdos žurnalistė Gražina Juodytė. ...
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija13
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
Pavasaris ir toliau nešykštės ekstremalių staigmenų: žadami smarkūs lietūs, perkūnija ir kruša1
Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis – smarkūs su perkūnija. Kai kur gali iškristi kruša. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą atliktas plaukų testavimo tyrimas: parodė, ką jaunimas vartoja festivaliuose
Pernai vykusiuose festivaliuose narkotines medžiagas vartojo kas antras lankytojas, o kas trečiam buvo siūlyta pabandyti. Tokius skaičius atskleidė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakytas tyrimas. Dauguma respondentų buvo jauni...
-
Akmenės rajonas keičia įvaizdį
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad savivaldos problemos sprendžiamos lengviau, kai mokomasi iš gerųjų pavyzdžių ir dalijamasi patirtimi. Kauno rajono savivaldybė daugiausia dėmesio skiria partnerystei su kaimyninėmis regiono...
-
Atsakomybę už kruviną išpuolį Afganistane, per kurį nukentėjo ir lietuvė, prisiėmė IS2
Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) sekmadienį prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš turistus Afganistane, kai žuvo trys ispanai ir trys afganistaniečiai, o dar aštuoni žmonės, įskaitant lietuvę, buvo sužeisti. ...