Nėra nustatyta atvejo, kad per Lietuvoje veikiančius bankus būtų remiamas tarptautinis terorizmas. Tačiau finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai perspėja, kad tokia grėsmė ne tik egzistuoja, bet ir didėja.

Grėsmė kyla

Neseniai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai  Vengrijoje dalyvavo tarptautiniame pasitarime, kuriame buvo svarstomos tarptautinio terorizmo finansavimo problemos. Susitikimo metu pasidalyta informacija, kiek iš ko pajamų gauna Sirijoje veikiantis kalifatas – Islamo valstybė (IS), iš kokių regionų atvykę asmenys, siunčiamos perlaidos gali būti siejamos su terorizmu.

Vėliau FNTT informavo Lietuvoje veikiančius bankus apie užsienio teroristų kovotojų ir IS keliamas grėsmes bei jų finansavimo šaltinius ir būdus.

"Grėsmė auga didėjant pabėgėlių iš karo zonų skaičiui. Pagalbos organizacijos stengiasi padėti pabėgėliams, tačiau yra tokių organizacijų, kurios paramą, prisidengdamos humanitarine pagalba, gali naudoti ir kitais tikslais, įskaitant ir teroristų finansavimą", – įspėjo finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai.

Stebės įvairias organizacijas

"Tai būta įprasto susitikimo, kuriame dalyvavo finansinės žvalgybos padalinių pareigūnai, atstovai iš Jungtinių Tautų, Europolo. Kalbėta apie situaciją finansuojant terorizmą, kaip finansavimą nustatyti, koks čia ne pelno organizacijų, bankų vaidmuo. Kitaip sakant, buvo dalytasi patyrimu. Lietuva šioje srityje jokios patirties dar neturi. Susitikimas naudingas tuo, kad pamatai, kas vyksta kitose valstybėse, ypač tose, kurios susiduria su terorizmu", – FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis teigė, kad pavaldinių išvyka į Vengriją buvo naudinga.

Paprašytas įvardyti galimus teroristų finansavimo šaltinius, S.Šileikis vardijo, kad įtarimų gali kelti finansinės operacijos, sietinos su Sirija, Persijos įlanka, dėmesio turi sulaukti ir iš ten atvykę migrantai. Pašnekovas pažymėjo, kad didesnis dėmesys bus skiriamas ne pelno siekiančioms organizacijoms, mat per jas gali būti remiamas terorizmas: "Sakykime, organizacija gauna pinigų iš daugybės su ja arba tarpusavyje nesusijusių asmenų ir dalija pinigus neaiškiems žmonėms. Į tokius požymius bankas turėtų kreipti dėmesį, informuoti mūsų tarnybą, o mes informaciją turėtume atiduoti saugumiečiams."

Vertinimas jau baigtas

2012 m. įsigaliojo nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai. Vienas iš pagrindinių naujų reikalavimų – valstybėje atlikti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos vertinimą nacionaliniu mastu. Prieš porą metų tuometis vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas patvirtino Vyriausybės jam pavestų valdymo sričių 2014–2016 m. strateginį veiklos planą. Viename jo punktų teigiama, kad būtina nustatyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygius – atlikti nacionalinį rizikos vertinimą, pagal galimybes į pagalbą pasitelkus Pasaulio banką.

Ministro įsakymo teroristų finansavimo rizikos vertinimas suplanuotas FNTT 2014 m. veiklos plane. Tais pačiais metais šis darbas patikėtas viešąjį konkursą laimėjusiai bendrovei "Deloitte Lietuva". Rizikos vertinimas jau baigtas, tačiau nepatvirtintas.

"Tai ne vien FNTT, bet visos Lietuvos projektas. Darbai baigti, dedami paskutinieji štrichai. Bendrovė gegužę pateikė darbą, bet daugybė institucijų nori produktą peržiūrėti, nes apie 20 institucijų dalyvauja šioje sistemoje. Visi turėjo nemažai pamąstymų, visi norėjo visokių papildomų dalykų, vyko labai rimti derinimo darbai, bet projektas beveik baigtas", – aiškino S.Šileikis.

Bankų atstovai teigia, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų griežtai laikomasi. Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška teigė, kad atliekant bankų patikrinimus stebima, ar šie įstatymo neignoruoja, ataskaitos perduodamos FNTT.

Tebūta įtarimų

Pasak S.Šileikio, įtarimų dėl galimo pinigų plovimo pasitaiko, bet akivaizdžių galimo terorizmo finansavimo pavyzdžių neužfiksuojama. "Kažkokių užuominų, sutapimų buvo, informacija buvo išanalizuota, ja pasidalyta su kitomis Lietuvos institucijomis, tačiau nebuvo nustatyta, kad konkretūs žmonės rengėsi teroristiniams aktams arba priklauso teroristinėms organizacijoms", – teigė S.Šileikis.

FNTT duomenimis, praėjusiais metais gauti 328 pranešimai apie įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ar sandorius. Pranešimuose figūruoja daugiausia Lietuvos piliečiai ir įmonės (260 fizinių ir 151 juridinis asmuo). Taip pat pranešimuose minimi 126 fiziniai ir 72 juridiniai asmenys iš užsienio. Daugiausia pranešimuose minimų užsienio subjektų yra iš Latvijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kipro, Lenkijos, Kazachstano, Tadžikistano.

Šiuo metu Lietuvos kredito įstaigose sąskaitas turi daugiau nei 1 300 juridinių asmenų, kurie įregistruoti valstybėse arba zonose, kurioje veiklos nevykdo, neturi tikrojo valdymo organo arba vadovavimo ir nemoka mokesčių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad praėjusiais metais nenustatė Lietuvoje veikiančių islamistinį ekstremizmą propaguojančių grupių ir pavienių asmenų, neužfiksavo didėjančios radikalizacijos požymių. Nepaisant to, saugumiečiai pripažįsta, kad Lietuva, būdama ES ir NATO narė, atitinka islamistų teroristinių išpuolių bendruosius kriterijus, todėl teroro aktų grėsmė Lietuvoje neatmestina. VSD vertinimu, Europoje padidėjusi terorizmo grėsmė ir didelis ekstremistų aktyvumas darys poveikį terorizmo situacijai Lietuvoje.

Dešimtys pavojingų objektų

Prieš kurį laiką Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai išanalizavo nacionalinę pavojų riziką. Nustatyta, kad valstybės lygio ekstremalias situacijas gali sukelti net devyniolika galimų pavojų. Specialistai mano, kad valstybės lygiu ekstremali situacija gali būti skelbiama ne tik prasidėjus masiniams neramumams, bet ir Lietuvą masiškai užplūdus užsieniečiams.

Pripažinta, kad egzistuoja maždaug vienuolika pavojų, kurių rizika įvertinta kaip aukšta arba labai aukšta. Septintoje vietoje pagal riziką įvertinama teritorijos tarša radioaktyviosiomis medžiagomis – įvykus branduolinei avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje ar kituose Lietuvos branduolinės energetikos objektuose. Dėl teroro įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, reikėtų evakuoti 16–50 tūkst. žmonių, dauguma jų būtų paveikti radionuklidais.

Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra 40 pavojingų objektų, daugiausia jų – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių apskričių teritorijose. Atsižvelgiant į šiuose objektuose esančių pavojingų medžiagų savybes ir atliktų avarijų pavojaus identifikavimo ir jų rizikos vertinimo analizių rezultatus, eksploatuojant įrenginius gali kilti tiek gaisrų, tiek sprogimų, tiek pavojingų medžiagų išsiveržimų į aplinką, o tokių avarijų poveikio zona gali siekti iki kelių dešimčių kilometrų.