Žvejai – pastabesni

„Dauguma tiltų Lietuvoje buvo projektuoti ir statyti apie 1960–1980 m. Tada buvo neįmanoma nuspėti, kad ateityje tiltams teks visiškai kitokios apkrovos. Jos padidėjo ne dvigubai ar trigubai, bet gerokai daugiau. Tad visiškai suprantama, kodėl tiltai neatlaiko“, – „Kauno dienai“ sakė sovietmečiu veikusios įstaigos „Kelprojektas“ Tiltų skyriaus projektų vadovas Juozas Plavinskas.

Anot specialistų, kone visus sovietmečiu statytus tiltus reikėtų perstatyti, bet greitai to nepadarysi, todėl būtina ypač atidžiai stebėti statinių būklę.

Tačiau, kaip aiškėja, nuosekli stebėsena neatliekama. Pavyzdžiui, kelyje Vilnius–Kaunas per Kruną esančio arkinio tilto pavojingus defektus pirmieji pastebėjo ne specialistai, bet žvejai. Atsitiktiniai žmonės atkreipė dėmesį į tai, kad atraminės kolonos sutrūkusios, byra, po jomis esantis gruntas paplautas vandens.

Kai tą tiltą statė, projektavo, apkrovos buvo labai nedidelės, o jo statybai naudotos sijos, kiek žinau, jau tada buvo nebegaliojančios, nebegaminamos.

Asmeninė atsakomybė

Tai, kad defektus pastebėjo žvejai, o ne atsakingos tarnybos, specialistų labai nestebina, nes tiltų priežiūra, ano jų, yra atsitiktinė, nenuosekli.

Prieš kelis dešimtmečius veikusios Valstybinės tiltų inspekcijos specialisto Arvydo Biliaus tvirtinimu, pastaruoju metu prasidėjusi tiltų griūtis susijusi būtent su statinių nepriežiūra.

„Mūsų įstaiga buvo panaikinta maždaug prieš 20 metų, kai į valdžios institucijas atėjo prezidento Rolando Pakso aplinkos žmonės. Taigi tiltai nuosekliai neprižiūrimi 20 metų. Ne toks mažas laiko tarpas, kai nieko nedaroma, o tik pilama ant tiltų tiek druskų, kad ne tik kelio danga, bet ir automobilių stiklai pasidaro balti.

Yra sujungimo vietų (jos vadinamos deformacijos pjūviais), pro kurias ant tiltų konstrukcijų patenka druska ir ji ilgainiui pridaro daug žalos, labai pakenkia tiltų būklei. Laiku to nenustačius, gresia didelės bėdos“, – sakė A. Bilius.

Sąlyga: prieš kelis dešimtmečius veikusios Valstybinės tiltų inspekcijos specialisto A. Biliaus tvirtinimu, prižiūrint tiltus daug lemia asmeninė atsakomybė. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad anuomet dirbant inspekcijoje jo atsakomybėje buvo visi Kauno zonoje esantys tiltai.

„Valstybinėje tiltų inspekcijoje, be manęs, dar dirbo keturi tiltus prižiūrintys specialistai, neskaitant inspekcijos viršininko ir buhalterės. Galima sakyti, kiekvienas specialistas buvo asmeniškai atsakingas už jo inspektuojamojoje zonoje esančių tiltų būklę. Mūsų rekomendacijos tiltus eksploatuojančioms įmonėms buvo privalomos“, – pabrėžė A. Bilius.

Priežastys nerimauti

Anot J. Plavinsko, dabartinė situacija nėra tokia tragiška kaip kartais bandoma pateikti, tačiau priežasčių nerimauti ir imtis skubių priemonių tikrai yra.

„Tiltai prastai prižiūrimi, todėl nieko nuostabaus, kad atsirado didelių problemų. Kėdainiuose įgriuvęs tiltas galėtų būti tipinis pavyzdys. Kai tą tiltą statė, projektavo, apkrovos buvo labai nedidelės, o jo statybai naudotos sijos, kiek žinau, jau tada buvo nebegaliojančios, nebegaminamos. Taigi Kėdainių tilto konstrukcija jau seniai yra pasenusi ir tą tiltą jau seniai reikėjo rekonstruoti“, – sakė J. Plavinskas.

Svarstydamas apie Kleboniškio tilto triokštelėjimą, specialistas pabrėžė, kad avarija įvyko ne dėl susidėvėjimo, ne dėl perkrovų ar dėl netinkamos eksploatacijos, bet dėl priežasčių, nesusijusių su tilto patvarumu.

„Kai tilto dalis buvo griaunama, sunku buvo numatyti konstrukcijų ardymo padarinius. Tarkime, jei aš būčiau rengęs griovimo projektą, būčiau numatęs papildomų priemonių, kurios leistų griauti saugiau“, – sakė J. Plavinskas.

Būtinybė: dideles apkrovas atlaikančių tiltų patikimumas turėtų būti nuolat stebimas. (T. Biliūno/BNS nuotr.)

Neįmanoma pastebėti

Pašnekovas pabrėžė, kad gali atsirasti pavojingų tiltų konstrukcijų defektų, kurių neįmanoma pastebėti ir kurie paaiškėja tik atsiradus pavojų keliančių išorinių deformacijų. J. Plavinsko manymu, būtent taip maždaug prieš mėnesį atsitiko Raseinių rajone, Nemakščių seniūnijoje.

„Raseinių rajone nedidelio tilto dalis įgriuvo dėl vadinamosios pereinamosios plokštės, kuri yra paslėpta po danga ir jungia pylimą su tiltu. Gal ta plokštė buvo blogos konstrukcijos, gal tiesiog paseno. Tai buvo paslėptas defektas, kurio nepamatysi. Sakoma, ligą geriausiai gali nustatyti skrodimas, bet tilto juk neišardysi“ – sakė J. Plavinskas.

A. Biliaus nuomone, prižiūrint tiltus daug lemia asmeninė atsakomybė ir kruopštumas.

„Būdamas jaunas praktiką atlikau pas Alfonsą Meškinį, kurio vardu dabar pavadintas gelžbetoninis tiltas per Nerį ties Kleboniškiu. Mačiau, koks A. Meškinis buvo pedantas. Neleisdavo užbetonuoti nė vieno konstrukcijos mazgo, kol pats jo kruopščiai neapžiūrėdavo. Jis keliais vaikščiodavo per tiltą, tikrindamas, ar viskas gerai“, – prisiminė A. Bilius.

Jo tvirtinimu, šių metų pradžioje įvykusią Kėdainių tilto griūtį buvo galima nuspėti pažiūrėjus į darytas prieš incidentą nuotraukas.

„Buvo matyti, kad kai kuriose vietose yra ne metalas, bet krūva rūdžių. Kai pamatai tokius pokyčius, aišku, kad reikia viską uždaryti“, – sakė A. Bilius.

Statė masiškai

Ne vieną dešimtmetį tiltų ekspertizės srityje dirbantis Mečislovas Jocius atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę.

„Sovietmečiu tiltai buvo statomi masiškai, kartais juos statė ne tik specializuotos tiltų statybos organizacijos, bet ir melioracijos tarnybos. Tokių tiltų kokybė būdavo prasta, tad nieko nuostabaus, kad sulaukėme krizės“, – sakė M. Jocius.

Jis pabrėžė – sovietmečiu statytus tiltus reikia labai prižiūrėti ir tai nereikalautų didelių išlaidų.

„Vienas specialistas tiltą galėtų apžiūrėti per vieną, dvi valandas. Gal kai kur reikėtų smulkaus remonto, o tada spręsti, ką daryti toliau. Manau, kartais tiesiog tikimasi, kad tiltas dar laikys. Pinigų juk nėra… gal vėliau kada... Man atrodo, visiems aišku, kaip viskas vyksta“, – svarstė specialistas.

Tai buvo paslėptas defektas, kurio nepamatysi. Sakoma, kad ligą geriausiai gali nustatyti skrodimas, bet tilto juk neišardysi.

Neefektyvi priežiūra

Buvęs Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas, „Vilnius TECH“) docentas, dėstytojas Algirdas Steponavičius „Kauno dienai“ sakė, kad incidentų dėl susidėvėjusių tiltų pasitaiko nuolat.

„Prieš kurį laiką vienas tiltas deformavosi, nes tilto sija nebuvo tinkamai padėta ant atramos. Tas atvejis parodė projektuotojų nekompetenciją. Suprantama, kad tiltininkai ir kelininkai tokių dalykų nereklamuoja“, – užsiminė A. Steponavičius.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dabar tiltų būklės priežiūrą atlieka konkrečius tiltus eksploatuojančios organizacijos, bet tai, anot A. Steponavičiaus, neefektyvu. Daugiau naudos būtų, jei už priežiūros kokybę būtų atsakinga viena tarnyba.

Tankai vietoj karietų

A. Steponavčius sakė, kad tvirto ir patikimo tilto etalonas jam yra 1904 m. statytas Žvėryno tiltas.

„Jis buvo suprojektuotas karietoms. Jį išbandė du ekipažai ugniagesių, pervažiavę jį su arkliais ir pilnomis statinėmis vandens. Taigi tiltas buvo apskaičiuotas tokioms apkrovoms. Jis išstovėjo daugiau nei 100 metų. 1991 m. juo važiavo tankai. Tiltas nelūžo. Atlikome to tilto remontą. Metalinės konstrukcijos nuo tankų svorio susilankstė, bet statinys laikėsi“, – pabrėžė A.Steponavičius.

Šiais laikais, anot jo, projektuotojai spaudžiami nepereikvoti lėšų, dirbti ekonomiškai.

„Be abejo, ekonomiškumas svarbu, bet tai neturėtų būti prioritetinis kriterijus“, – svarstė specialistas.

Kaune – kasmetės apžiūros

Kaip prižiūrimi tiltai Kaune, papasakojo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis:

– Tiltai, priklausantys Kauno miesto savivaldybei, yra nuolat stebimi vykdant kasmetes tiltų apžiūras. Šias apžiūras atlieka, būklės vertinimus ir tvarkymo rekomendacijas teikia savivaldybės pasamdyti ekspertai. Yra einamojo remonto darbų metinis rangovas. Kai neužtenka paprasto remonto, yra organizuojami atskiri projektavimo ir remonto darbai.

Savivaldybė netikrina tiltų, priklausančių Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Ši dažniausiai prisideda (iš dalies finansuoja) prie Kauno miesto savivaldybei priklausančių tiltų remonto. Tvarkant LAKD priklausančius tiltus, ji darbus koordinuoja kartu su Kauno miesto savivaldybe (savivaldybė tvarko jai priklausančias tilto prieigas).

Priežiūra: Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybei priklausantys tiltai yra nuolat stebimi. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Šiuo metu organizuojami ar vykdomi šių tiltų remonto ir projektavimo darbai: M. K. Čiurlionio tilto (baigiamoji projektavimo darbų stadija) ir prietilčio (suprojektuota) remonto projektavimo darbai; viaduko Šilainių plente virš Vakarinio aplinkkelio kapitalinio remonto projektavimo darbai; viaduko Šilainių plente virš Vakarinio aplinkkelio kapitalinio remonto projektavimo darbai; viaduko Utenos gatvėje per Nuokalnės gatvę kapitalinio remonto projektavimo darbai; Žemaičių plento viaduko virš Kuršių gatvės kapitalinio remonto projektavimo darbai; Tilto per Jiesios upę Upėtakių gatvėje rekonstrukcijos projektavimo darbai; Vytauto Didžiojo tilto kapitalinio remonto projektavimo darbai; pėsčiųjų viaduko per Tunelio gatvę ir prieigų tarp Perkūno ir Vievio gatvių rekonstrukcijos darbai baigiami vykdyti (pabaiga – iki šių metų vasaros); pėsčiųjų viaduko per Tunelio gatvę ir prieigų tarp Girstupio ir Lentvario gatvių projektavimo darbai sustabdyti dėl planuojamos „Rail Baltica“ plėtros Kauno geležinkelio stotyje.

Objektai reitinguojami

Kaip rūpinamasi savivaldybei nepriklausančių tiltų technine būkle, „Kauno dieną“ informavo LAKD atstovė Svajūnė Kazlauskaitė.

Jos atsiųstame paaiškinime rašoma: „Valstybinės reikšmės keliuose esančių kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių) apžiūros, stebėjimai ir bandymai yra vykdomi kiekvienais metais. Susipažinus su stebėjimo ir bandymų rezultatais, sudaryta tiltų, viadukų, estakadų, tunelių, esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinė eilė. Šioje prioritetinėje eilėje yra reitinguoti visi 1 528 valstybinės reikšmės keliuose esantys kelio statiniai – tiltai, viadukai, estakados, tuneliai.

Kelių direkcijos parengtoje prioritetinėje eilėje yra 72 blogos būklės tiltai ir viadukai. Šiemet planuojama sutvarkyti 27 tiltus ir viadukus (numatoma skirti 58,8 mln. eurų), 2024 m. – 35 (apie 70 mln. eurų). Taip pat Kelių direkcija parengė interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikiami šiuo metu planuojami tvarkyti 72 blogos būklės tiltai. Žemėlapyje taip pat žymimi projektavimo, rangos ir statybos darbai, o prie projekto nurodoma su juo susijusi informacija.

Iki šių metų II ketvirčio pabaigos Kelių direkcija planuoja atnaujinti normatyvinius dokumentus – juose bus reglamentuojama tiltų bandymų atlikimo tvarka, vertinami rodikliai, ataskaitos parengimo principai, surinktų duomenų kaupimas ir saugojimas.

Taip pat iki 2023 m. III ketvirčio pabaigos Kelių direkcija planuoja Valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų, viadukų, estakadų būklės vertinimo procesą, kuriame bus reglamentuojama apžiūrų atlikimo tvarka, periodiškumas, būklės įvertinimas, apžiūrų metu surinktų duomenų kaupimas ir saugojimas.

Bendradarbiaudama su savivaldybėmis, Kelių direkcija nuosekliai viešina valstybinės reikšmės statinių projektinius pasiūlymus, teikia konsultacijas tiltų priežiūros ir remonto klausimais, taip pat prie dalies valstybinės reikšmės kelių objektų finansavimo prisideda savivaldybės.

„Kauno diena“ pasiteiravo, ar Kelių direkcija turi pakankamai išteklių (specialistų, materialinių išteklių, įrangos, darbo priemonių), kad efektyviai būtų kontroliuojama tiltų būklė.

„Kelio statinių apžiūras, stebėseną ir bandymus atlieka kvalifikuoti Kelių direkcijos specialistai. Siekdama gerinti ilgalaikę tiltų būklę, Kelių direkcija nuolat bendradarbiauja su Susisiekimo ministerijos, AB „Kelių priežiūra“ specialistais, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros, tiltų projektavimo ir tyrimų ekspertais, „Vilnius TECH“ ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais, dirbančiais tiltų priežiūros srityje“, – informavo LAKD.