- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedaugėja jaunuolių, besirenkančių mokytojų rengimo studijų programas, teigia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vadovas Pranas Žiliukas.
„Skaičiai rodo, kad kol kas populiarumas neišaugo mokytojų programų, vadinasi, valstybei reikia gerokai rimtesnių skatinimo mechanizmų“, – BNS sakė P. Žiliukas.
Pasak jo, įvairias pedagogines studijas renkasi pakankamai stojančiųjų, tačiau problema yra su mokytojų dalykininkų studijų programomis.
„Vaikystės pedagogika, ikimokyklinė pedagogika – jos pakankamai surenka. Didžiausia problema yra dalykininkų mokytojų rengimas, kalbant apie fiziką, matematiką, informacines technologijas – čia reikia esminių sprendimų“, – teigė LAMA BPO vadovas
Jis šių metų stojančiųjų prioritetus ir pagrindinius preliminarius skaičius trečiadienį pristatė Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
P. Žiliukas komiteto nariams teigė, kad pakankamų stojančiųjų skaičių nesurenka visi trys pagrindiniai švietimo centrai, išskyrus Vytauto Didžiojo universitetą.
Nebus, kam mokyti. Iš kur mes importuosim mokytojus? Gal iš kaimyninių šalių?
Pasak komiteto pirmininko, „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos, ši problema gali atsiliepti ateityje, todėl būtina skatinti abiturientus stipendijomis ir kitomis garantijomis.
„Pirma, skatinamosios stipendijos. Antra, garantuoti įsidarbinimą. Trečia, garantuoti įsikūrimo lėšas, nuvažiavus į provinciją, į kaimą. Jeigu bent šie dalykai būtų įgyvendinti, jeigu bent stipendija būtų 200 – 300 eurų, būtų kitaip? Kitaip. Jeigu bent garantija būtų gauti darbą po studijų, būtų kitaip? Kitaip“, – BNS sakė E. Jovaiša.
Jis baiminasi, kad senstant šiuo metu dirbantiems mokytojams, ateityje gali neužtekti paruošiamų mokytojų juos pakeisti.
„Čia prieaugio nėra. Turi būti tam tikra tokių žmonių parengta valstybėje masė, iš kurių ji galėtų rinktis. Jeigu jie ir nuėjo į kitą sferą, tai bėdos atveju jie gali būti pakviesti tam tikromis sąlygomis. Nebus, kam mokyti. Iš kur mes importuosim mokytojus? Gal iš kaimyninių šalių?“ – svarstė Švietimo komiteto pirmininkas.
LAMA BPO vadovo P. Žiliuko Seimo Švietimo komitetui pateiktais šių metų duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, stojančiųjų į ugdymo krypties studijų programas skaičius sumažėjo nuo 2,51 proc. iki 2,38 proc. universitetuose ir nuo 3,22 proc. iki 3,07 proc. kolegijose.
„Mes esame katastrofoje su dalykininkų mokytojų rengimu visose specialybėse“, – reziumavo E. Jovaiša.
„Deja, taip“, – pridūrė P. Žiliukas.
50 programų nesurinko studentų
Daugiau nei pusšimtis programų šiemet nesurinko pakankamo skaičiaus stojančiųjų, teigia P. Žiliukas.
„Preliminariai matome, kad bus šiek tiek virš 50 programų, kurios nesurinks pakankamo skaičiaus. Tai susijusios programos su žemės ūkio kryptimis, niekada nebuvo patrauklus socialinis darbas. Taip bus ir su dalimi inžinerinių programų, bet labai netolygiai“, – BNS trečiadienį sakė P. Žiliukas.
Pasak jo, iš viso stojantiesiems siūlyta 614 studijų programų universitetuose ir kolegijose, todėl procentiškai uždaromų studijų programų dalis nėra didelė.
Tai susijusios programos su žemės ūkio kryptimis, niekada nebuvo patrauklus socialinis darbas.
„Tai bus aukštųjų mokyklų, kuriose bus po dvi – tris nerentabilias programas. Gal Vytauto Didžiojo universitete ir Klaipėdos universitete tas skaičius bus kiek didesnis – po penkias – šešias programas“, – teigė LAMA BPO vadovas.
Kol kas tikslių studijų programų pavadinimų P. Žiliukas nebuvo linkęs atskleisti, tačiau teigė, kad tai bus aišku penktadienį, atlikus galutinius skaičiavimus.
„Dar kol kas laikomės tam tikro konfidencialumo ir vis dėlto turi lūkesčių stojantieji. Galutinius skaičiavimus atliksime penktadienį“, – sakė jis.
Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje šiemet užsiregistravo 34,9 tūkst. kandidatų – beveik 180 mažiau nei pernai.
Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26,7 tūkst. kandidatų, pernai tokių buvo 27,2 tūkstančio.
Kur konkrečiai bus pakviesti studijuoti, abiturientai ir kiti stojantieji sužinos penktadienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos4
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...