- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiulius pastatus apšildyti nėra pigu – tūkstantines sąskaitas už šildymą gavo ir bažnyčios, praneša LNK.
Vilniaus arkikatedros klebonas vieno mygtuko paspaudimu telefone įjungia Šv. Kazimiero koplyčios apšvietimą. Sistema labai patogi, moderni, pritaikyta bažnyčiai ir leidžia sutaupyti.
Tūkstantinės sąskaitos
Kas kita – šventovės šildymo sistema. Prišildyti reikia daugiau nei pusantro tūkstančio kvadratinių metrų. Aukštos lubos, atviros durys, vėsūs orai greitai suka centrinio šildymo skaitiklius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Paskutinės sąskaitos, kaip ir kitų vartotojų, gruodį išaugo dvigubai.
„Gyvename Žemėje, o ne Dangaus karalystėje. Paskutinė sąskaita už gruodžio mėnesio šildymą – beveik 2,6 tūkst. eurų“, – vardija Vilniaus arkikatedros bazilikos administratorius kun. Virginijus Česnulevičius.
Klebonas priduria, kad sąskaitoje – ne visa realybė. Jau kuris laikas šildoma tik dalis Katedros.
„Stengiamės tik vienas duris atidaryti. Gaila choristų, kurie gieda, nes jie sako, kad rankos šąla“, – vardijo kun. V. Česnulevičius.
Išaugusių sąskaitų už šildymą negavo tik mažos kaimų bažnyčios. Ir ne dėl to, kad taupiai gyveno. Jos tiesiog nešildomos.
Kitoms, už gautą šilumą, kuri bažnyčiose nelabai ir juntama, teks pakloti tūkstančius.
„3,3 tūkst. eurų už gruodžio mėnesį. O praėjusiais metais tokiu metu buvo maždaug 2,1 tūkst. eurų. Paskaičiavau, kad maždaug 50 proc. daugiau mokame už šildymą“, – pasakojo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas kun. Romualdas Zdanys.
Ruošėsi iš anksto
Išaugsiančioms energijos išteklių kainoms bažnyčios sako ruošėsi dar vasarą. Žinojo, kad teks mokėti daugiau, todėl taupė, kažko atsisakė.
„Nukenčia, sakyčiau, veikla su žmonėmis. Kur galėdavome leisti piligriminėms kelionėms, stovykloms, tai dabar praktiškai visą tai esame apkarpę“, – kalbėjo kun. V. Česnulevičius.
Man atrodo, kad bažnyčia ir taip turbūt turi daugiau pinigų, nes ji nemoka mokesčių kaip visi.
Žmonėms iš šalies atrodo, kad bažnyčiai didelės sąskaitos neturėtų būti našta.
„Man atrodo, kad bažnyčia ir taip turbūt turi daugiau pinigų, nes ji nemoka mokesčių kaip visi. O paslaugas teikia. Tai, greičiausiai, jai tai yra lengviausia našta“, – savo nuomonę dėstė žurnalistų kalbinta moteris.
Dar viena pašnekovė teigė: „Tikriausiai parapijiečiai nelabai suneša. Tai nebent iš Dievo palaimos.“
Katedra ir kitos bažnyčios išsilaiko iš sekmadieninių tikinčiųjų aukų. Jomis ne tik sąskaitas apmoka. Arkikatedros klebonas sako, kad teks ne vieną tūkstantį pakloti neseniai vėtros nuplėštam stogui tvarkyti.
Aukoja rečiau, bet daugiau
Bažnyčios atstovai sako pastebėję, kad dabar aukojama rečiau, bet didesnes sumas.
„Po pandemijos pastebėjome, kad rinkliavos padidėjo. Tačiau nepamirškime, kad buvo mėnesių, kada visai tų rinkliavų nebuvo“, – teigė kun. R. Zdanys.
Nemažai bažnyčių dairosi alternatyvų centriniam šildymui ir ieško būdų, kaip Dievo namus pritaikyti modernioms technologijoms.
Nauja, Pilaitės mikrorajone esanti bažnyčia už gruodį taip pat gavo beveik 6 tūkst. eurų sąskaitą. Bet viliasi, kad kitos žiemos bus lengvesnės. Bažnyčioje jau baigiamas įrengti geoterminis šildymas, o ant stogo turėtų būti sumontuoti saulės kolektoriai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti2
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į orą po gaisro sostinės automobilių sąvartyne
Užgesinus trečiadienį Vilniuje automobilių laužyne kilusį gaisrą, aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į aplinką, praneša Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas Edgaras Skrebė. Pasak jo, nors įmonė „Ruvis“ ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime
Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai. ...
-
Kovo 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 28-oji, ketvirtadienis, 13 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 6.00 val., leidžiasi 18.48 val. Dienos ilgumas 12.48 val. Mėnulis (pilnatis) teka 22.55 val., leidžiasi 06.39 val. Vardadieniai: Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virga...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...