Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas daugiau nei prieš dvi savaites pasiūlė idėją skelbti moratoriumą valstybinėms programoms, tačiau iki šiol negali pasakyti, kaip tą moratoriumą įsivaizduoja.
Darom! O kaip?
Sausio 20 d. Seimo tribūnoje sakydamas kalbą A.Valinskas pateikė ne vieną parlamentarą nustebinusį pasiūlymą. Seimo vadovas ragino skelbti moratoriumą daugiausia valstybės lėšų kainuojančioms programoms.
Pareiškęs, kad kai kurių "programų tikslingumas abejotinas, o jų skaidrumas – įtartinas", A.Valinskas kvietė iš visų politinių partijų atstovų sudaryti Seimo komisiją, kuri dar kartą peržiūrėtų valstybines programas ir įsitikintų, ar tikrai jas visas reikia finansuoti iš valstybės biudžeto.
Seimo vadovas tuomet siūlė, kad šių programų veikla būtų atnaujinta "tik komisijai patvirtinus konkrečios programos būtinumą, tikslingumą ir skaidrumą".
Tiesa, konkrečių "daugiausia valstybės biudžetui kainuojančių programų" jis tada neįvardijo.
Atsakymai – tik raštu
Praėjus savaitei po garsiosios kalbos dienraštis praėjusį antradienį kreipėsi į Seimo pirmininko atstovę spaudai Indrę Viržintę ir paprašė suteikti galimybę su A.Valinsku pasikalbėti apie jo pasiūlytą moratoriumą.
I.Viržintė atsakė, kad dėl Seimo pirmininko užimtumo būtų geriau jam klausimus atsiųsti elektroniniu paštu. Tą pačią dieną klausimai buvo atsiųsti.
Parlamento vadovo klausėme, kokioms konkrečiai programoms A.Valinskas siūlo moratoriumą ir kaip jį supranta – ar kaip visišką programų sustabdymą, ar jų įgyvendinimo atidėjimą tam tikram laikui. Teiravomės, kiek biudžeto pinigų vykdant moratoriumą tikimasi sutaupyti, bei kas, A.Valinsko manymu, turėtų būti atsakingi už sėkmingą moratoriumo įgyvendinimą.
Žaidėme katę ir pelę
Gavusi klausimus I.Viržintė patikino, kad į juos Seimo pirmininkas raštu atsakys rytojaus dieną. Kitą dieną sutartą valandą parlamento vadovo atstovė nekėlė telefono ragelio, bet vėliau I.Viržintė atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad dėl moratoriumo A.Valinskas "šiandien diskutuos su patarėjais", todėl į klausimus atsakys vėliau. Pridūrusi, kad pageidaujama, jog "šis klausimas būtų nušviestas kaip įmanoma plačiau", I.Viržintė pasiūlė dėl atsakymų apie moratoriumą paskambinti kitą dieną.
Ketvirtadienio rytą jai vėl nepavyko prisiskambinti, bet po pietų I.Viržintė atsiuntė dar vieną laišką, kuriame patikino, kad atsakymai į dienraščio klausimus bus atsiųsti pirmadienį iki pietų. "Dabar jau tikrai galiu pažadėti", – užtikrino parlamento pirmininko atstovė spaudai.
Pirmadienį iki pietų A.Valinsko atsakymų nesulaukėme, o jo atstovė neatsiliepė telefonu. Tačiau vakarop I.Viržintė atsiuntė dar vieną laišką. Jame – ilgai laukti A.Valinsko atsakymai.
Dar anksti aiškinti
"Manau, kad prašymas patikslinti kai kurias mano pasiūlyto moratoriumo detales yra kiek ankstokas.
Moratoriumas valstybės lėšų švaistymui įšaldyti yra labai rimtas klausimas, jis reikalauja kruopštaus ir profesionalaus patikrinimo. Puikiai suprantu, kad už šios problemos sprendimo slypi ne tik valstybės biudžeto lėšos, bet ir konkrečių žmonių likimai: darbo vietos, atlyginimai, jų verslas. Todėl esu įsitikinęs, kad peržiūrint šiuos projektus turėtų dalyvauti ne tik politikai, bet, ir tai svarbiausia, atskirų sričių specialistai bei finansininkai.
Kartu būtina peržiūrėti ir valstybės biudžetą, nes šiuo metu negalime siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į valstybės biudžeto projektą buvo įrašytos pagal įstatymus ar kitus Seimo priimtus norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus.
Valstybės biudžetas bus peržiūrimas pasibaigus pirmam metų ketvirčiui. Tik tokiu būdu programų stabdymą galėsime įsprausti į teisinius rėmus.
Todėl skubėti nėra kur, nes skubėdami ne tik pridarytume esminių klaidų, bet ir pažeistume kai kurias teisės normas bei įstatymus. Be to, apie šios idėjos įgyvendinimą turėsime plačiau kalbėti ir su koalicijos partneriais, kurie, tikiuosi, pritars valstybės lėšų taupymui", – taip į dienraščio klausimus atsakė A.Valinskas.
Seimo vadovas taip ir neatsakė, nei kokioms konkrečiai valstybinėms programoms reikia skelbti moratoriumą, nei kas turėtų būti atsakingas už moratoriumo įgyvendinimą.
Koalicijos partneriai šaiposi
"Šį A.Valinsko pasiūlymą vertinu kaip durną. Tai yra populistinis pasiūlymas. Šiuo klausimu (dėl valstybinių programų finansavimo – red. past.) mintys buvo išsakytos dar tvirtinant biudžetą, tačiau tuomet, kai buvo diskutuojama, kaip paskirstyti biudžeto pinigus, Seimo pirmininkas neišsakė jokių pasiūlymų, nepateikė jokių idėjų", – taip A.Valinsko pasiūlymą dėl moratoriumo dienraščiui komentavo valdančiąją koaliciją sudarančių liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas.
Jis pabrėžė, kad dabar, kai valstybės biudžetas, pagal kurį finansuojamos valstybinės programos, jau yra patvirtintas, Seimo vadovo pateikiami pasiūlymai yra "totalus populizmas ir viešieji ryšiai".
Liberalcentristų lyderis piktinosi, kad prabilęs apie moratoriumą A.Valinskas nedarė nieko, kad įgyvendintų šį savo pasiūlymą. Pasak A.Zuoko, net Tautos prisikėlimo partija, kuriai vadovauja Seimo pirmininkas, šiuo klausimu nebandė surengti diskusijos su koalicijos partneriais.
"Tai buvo viešųjų ryšių produktas", – vos išgirdęs klausimą, kaip vertina Seimo pirmininko pasiūlymą dėl moratoriumo, atsakė valdančiojoje koalicijoje dominuojančios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.
Konservatorių atstovas tikino apie A.Valinsko pasiūlymą dėl moratoriumo pirmą ir vienintelį kartą išgirdęs minėtame Seimo posėdyje. Pasak jo, per koalcijos partnerių pasitarimus nei A.Valinskas, nei jo partijos frakcija idėjos dėl moratoriumo daugiau nebekėlė.
Padės Valstybės kontrolė
Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas visiškai moratoriumo idėjos nepamiršo. Vakar jis, susitikęs su valstybės kontroliere Rasa Budbergyte, paprašė paskubinti valstybės investicijų programų auditą. Šiemet kontrolierių akiratyje yra ir Tūkstantmečio programa su Valdovų rūmais bei projektu "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS).
Anot Seimo vadovo, ir jam, ir visuomenei kyla abejonių dėl kai kurių valstybės finansuojamų projektų. "Bendru darbu galėsime įvertinti programas reikalingumo požiūriu. Programos, kurios nėra būtinos, turėtų būti sustabdomos, kurios gali būti apkarpytos, privalės būti apkarpytos, kurias pagal gautas išvadas atrodys naudingiau baigti negu sustabdyti, tos bus tęsiamos", – tvirtino A.Valinskas.
Tačiau R.Budbergytė pabrėžė, kad stabdyti ar nutraukti kai kurias investicines programas – ne Seimo ir ne Valstybės kontrolės kompetencijos klausimas. Tai gali padaryti tik Vyriausybė.
Pasak valstybės kontrolierės, Lietuva vykdo per 600 įvairių programų, ne tik investicinių. Audituoti visas nėra galimybių, todėl planuojama jas atrinkti tam tikrais blokais. Šiemet investicinėms programoms numatyta 4,8 mlrd. litų.
BNS inf.
Naujausi komentarai