Mokytojos kėdėje Danutė – jau 20 metų. Tačiau meilė darbui neišblėso.

„Iš tiesų, visada džiaugiausi būdama mokytoja ir didžiavausi. Didžiuojuosi ir dabar, nepaisant to, kad kartais nėra labai lengva dirbti“, – pasakojo Vilniaus Maironio progimnazijos anglų kalbos mokytoja Danutė Belovienė.

Nelengva, nes nuo pokyčių ir reformų pavargo, o nežinomybė – kas toliau, kaip, kodėl ir kada – neramina.

„Kartais atrodo, kad sprendimai yra priimti žmonių, kurie jau senokai buvo mokykloje“, – dalijosi D. Belovienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Lietuvos mokytojai ir mokyklų vadovai dalyvavo tarptautiniame tyrime. Nuovargis, stresas, nuolatinė įtampa – tokia švietimo bendruomenės kasdienybė.

„Mūsų atliktas tyrimas akivaizdžiai rodo, kad Lietuva susiduria su dideliu mokytojų trūkumu, o likę – sparčiai sensta“, – pabrėžė EBPO analitikas Gaboras Fulopas.

Europoje vidutinis mokytojų amžius siekia 45 metus. Anot tyrimo analitikų, nors mokytojų senėjimas – ne tik Lietuvos problema, tačiau mūsų vidurkis jau turėtų kelti nerimą. Daugiau nei pusė šalies mokytojų – vyresni nei 50-ies.

„Aišku, yra iššūkis, kad mūsų mokytojai vyresni, bet iš kitos pusės tai gali būti ir privalumas, nes jie turi daug patirties. Žinoma, kad neateina daug jaunų žmonių, irgi yra iššūkis“, – komentavo tarptautinio „TALIS“ tyrimo nacionalinė koordinatorė Eglė Melnikė.

Jaunesni nei 30 metų pedagogai Lietuvoje sudaro vos 4 proc., o ir tie mokyklose neužsibūna. Lietuvoje dvigubai daugiau pedagogų nei kitose šalyse dėl streso mokytojo darbą planuoja mesti.

„Tokia statistika vienija visas tris Baltijos šalis. Jauni mokytojai vis dažniau planuoja palikti savo darbą. Lietuva turi daugiau investuoti į jaunų mokytojų paruošimą“, – akcentavo G. Fulopas.

Lietuvoje trūksta mažiausiai pusės tūkstančio pedagogų. Dar po 10 metų šis skaičius gali gerokai išaugti, nes vyresni mokytojai išeis į pensiją. Vis dėlto švietimo ministrė skelbti krizės neskuba. Ji tvirtina, kad norinčių studijuoti pedagogiką daugėja ir planuoja šias studijas plėsti Klaipėdos universitete.

„Universitetas pateikė prašymą su tam tikrais skaičiais, išanalizavę. Poreikį matome, nes būtent vakarų regiono jaunimas važiuoja studijuoti į Vilnių ar Kauną, o specialistų trūkumą ten jaučiame. Manome, kad ten, kur studijuos, jie ir liks dirbti“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Tiesiai iš studijų suolo – į mokyklą. Mokyklų vadovai pastebi, kad jaunimas nesusitvarko su stresu, dažnai ir su didesniu darbo krūviu, nei tikėjosi.

Tai, kad mokytojai daugiausiai streso patiria dėl nuolat kintančių reformų, nėra įprasta.

„Negaliu pasakyti, kad visi išsigąsta, bet pamato virtuvę, su kuria susiduriame. Dabar matome, kad esame virš vidurkio, lyginant su EBPO šalimis, pagal mokytojų darbo valandų vidutinį skaičių per savaitę“, – teigė Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė Lina Tamulytė.

Mokytojų atlyginimas pastaruoju metu pakilo, vis dėlto juo patenkinti tik 28 proc. pedagogų. Bet tai – ne pagrindinė nusivylimo priežastis. Net 72 proc. atsakė, kad esminis streso šaltinis – nuolat besikeičiantys valdžios reikalavimai.

„Tai, kad mokytojai daugiausiai streso patiria dėl nuolat kintančių reformų, nėra įprasta. Kitų šalių kontekste tokio rezultato nematome“, – pabrėžė EBPO analitikas.

Maironio progimnazijos direktorė sako, kad visų problemų priežastis – bendradarbiavimo trūkumas. Tą rodo ir tyrimas.

„Mažai tariamasi su švietimo bendruomene, kokie pokyčiai turėtų atkeliauti. Tai ir kelia didžiausią nerimą – mokytojai nėra saugūs, jų balsas, deja, nėra girdimas“, – kalbėjo L. Tamulytė.

Tyrime dalyvavo 55 šalys. Apklausta daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos mokytojų ir per 200 mokyklų vadovų.