Prasidėjus karui 41,7 proc. Lietuvos gyventojų patys eitų ginti šalies, rodo visuomenės nuomonės tyrimas apie krašto apsaugą.

Pasiryžę ginti savo šalį dažniausiai nurodė aukštąjį išsilavinimą, aukštesnes pajamas turintys, jaunesnio amžiaus respondentai, taip pat – moksleiviai ir studentai, didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu spalį atlikta apklausa taip pat rodo, kad beveik tokia pati dalis apklaustųjų nurodė karo atveju savo šalies neginsią, o 15 proc. respondentų nėra apsisprendę, kaip elgtųsi tokiu atveju.

Tyrimo metu respondentų teirautasi, ar jie jaučiasi saugiai, kaip vertina visuomenės ir krašto apsaugos sistemos pasirengimą gynybai, ko trūksta, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema būtų visiškai pasirengusi atremti priešo agresiją, ar patys asmeniškai būtų linkę finansiškai paremti Lietuvos kariuomenę.

Atsižvelgiant į šių dienų geopolitinius įvykius respondentų prašyta įvertinti, ar savo šalyje jie jaučiasi saugiai. 34,5 proc. jų nurodė, kad esant šiandieninei situacijai Lietuvoje jaučiasi nesaugiai, 31,8 proc. teigė besijaučiantys saugiai. Atsakymą, jog jaučiasi nesaugiai, dažniau rinkosi apklausoje dalyvavusios moterys ir daugiau nei 50 metų sulaukę apklausos dalyviai.

70,5 proc. apklaustųjų tvirtino manantys, kad Lietuvos visuomenė šiandien yra nepasirengusi krašto gynybai. Panašiai vertinamas ir krašto apsaugos sistemos pasirengimas: 56,3 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog pasirengimo ginti šalį stinga, 24,9 proc. mano, kad jis yra pakankamas.

Manantieji, kad Lietuvai trūksta pasirengimo gynybai, buvo paprašyti įvardyti, ko konkrečiai trūksta, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema būtų visiškai pasirengusi atremti priešo agresiją. Dažniausiai respondentai minėjo ginkluotės (54,9 proc.), didesnės nuolatinės kariuomenės (49,9 proc.), didesnio karių rezervo (44,2 proc.) ir visuomenės valios priešintis (32,6 proc.) stygių. Teiginiui, kad norint užtikrinti savo valstybės saugumą, labai svarbu kuo greičiau padidinti Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimą, pritarė beveik kas antras respondentas - 47,1 procento.

Vertindami Lietuvos valstybės pasirengimą kartu su NATO pagalba, dalyvavusieji apklausoje buvo nusiteikę optimistiškiau – 48 proc. apklaustųjų manė, kad kartu su NATO Lietuvos pasirengimas gintis yra pakankamas.

Pasak Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriaus Tomo Žalandausko, šis tyrimas atliktas grupės mokslininkų ir studentų iniciatyva, kuriems krašto saugumas atrodo viena svarbiausių sričių.

„Faktas, kad daugiau nei 36 proc. dalyvavusiųjų apklausoje sutiktų vienu ar kitu būdu finansiškai paremti Lietuvos kariuomenę, yra labai svarbus ir džiuginantis. Tačiau akivaizdu, kad tokį nusiteikimą riboja informacijos stoka – net septyni iš dešimties respondentų, paklausti, ar žino, kad Krašto apsaugos ministerija inicijavo finansinės paramos krašto apsaugai stiprinti priėmimą iš visuomenės, atsakė neigiamai”, – tvirtino T.Žalandauskas.

Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės ir tyrimų centras „Vilmorus“ spalio 3-12 dienomis.