- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tyrimo centras: rasti ir atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikai
-
Rasti partizano Pranciškaus Prusaičio-Lapės palaikai
-
Rasti partizano Petro Žakevičiaus-Tautmylio palaikai
-
Rasti partizano Petro Videikos-Klevo palaikai
-
Rasti partizano Juozo Barkausko-Vėjūno (dešinėje) palaikai
-
Rasti partizano Boliaus Sotniko-Milžino palaikai
-
Rasti partizano Antano Šerkšno-Bijūno palaikai
-
Rasti partizano Vytauto Miškinio-Viesulo palaikai
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmadienį pranešė, kad neseniai pavyko surasti ir atpažinti vienuolikos Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikus Vilniuje ir Leipalingyje.
Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti ir identifikuoti dveji sovietinių okupantų mirties bausme nubaustų ir sušaudytų partizanų palaikai: 33 metų Vytauto apygardos Lokio rinktinės Sartų rajono štabo viršininkas Vytautas Miškinis–Viesulas (sušaudytas 1962 metais) ir 35 metų Prisikėlimo apygardos štabo aprūpinimo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis–Lapė – paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas (sušaudytas 1963 metais).
2019 metais Druskininkų savivaldybės Leipalingio kapinėse reekshumuoti 34 partizanų palaikai, iš kurių jau atpažinti septynių partizanų ir dviejų rėmėjų palaikai, dar trijų asmenų palaikai baigiami identifikuoti.
Leipalingyje atpažinti 16 metų rėmėjas Alfonsas Bubnelis, 18 metų ryšininkas Vytautas Kauzonas, Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas 39 metų Petras Vilkelis–Barzdukas, Vytenio tėvūnijos partizanai: 21 metų Juozas Barkauskas–Vėjūnas, 21 metų Petras Žakevičius–Tautmylis, 26 m. VDU Medicinos fakulteto studentas Antanas Šerkšnas–Bijūnas, 31 metų Bolius Sotnikas–Milžinas, taip pat Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai: 19 metų Petras Videika–Klevas ir 25 metų Vladas Amšiejus–Neris.
Visi šie laisvės kovų dalyviai žuvo Leipalingio valsčiuje.
Šiame valsčiuje iš viso žuvo apie 170 partizanų ir jų rėmėjų, tačiau tik 34 iš jų kūnai rasti ir perlaidoti, o prieš dvejus metus reekshumuoti, siekiant tiksliai nustatyti tapatybes.
„Palaikai buvo reekshumuoti, sulaukus artimųjų prašymų identifikuoti žuvusiuosius. Mes ieškojome visų 170-ies žuvusiųjų asmenų artimųjų ir ėmėme jų DNR mėginius. Tai kol kas leido iš 34 reekshumuotų palaikų identifikuoti devynis kovotojus“, – pirmadienį po spaudos konferencijos BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento vyresnysis patarėjas Eugenijus Peikštenis.
Pasak jo, likusiųjų kovotojų palaikų Leipalingyje toliau ieškoma.
Centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko teigimu, partizanų palaikų reekshumacija atlikta pirmą kartą.
Keturi iš jų žuvo 1949 metų kovo 9 dieną, kai okupantai aptiko Norkūnų kaime esantį bunkerį (žuvo partizanai Bolius Sotnikas–Milžinas ir Juozas Barkauskas–Vėjūnas) ir Smališkės kaime Onos Paliutienės namuose esantį bunkerį (iš čia žuvusių atpažinti partizanai Petras Vilkelis–Barzdukas ir Petras Žakevičius–Tautmylis). Iš stipriai sudarkytų palaikų galima daryti prielaidą, kad MGB-istai į O. Paliutienės namuose esantį bunkerį buvo įmetę granatą.
1949 metų lapkričio 14 dieną agentui smogikui suorganizavus fiktyvų susirinkimą Panaros pamiškėje žuvo partizanai Vladas Amšiejus–Neris ir Petras Videika–Klevas bei du ryšininkai, iš kurių atpažintas Vytautas Kauzonas.
Partizanas Antanas Šerkšnas–Bijūnas žuvo 1947 metais per čekistų surengtą pasalą Dulgininkų ir Valančiūnų kaimų sandūroje.
Jauniausio rasto pasipriešinimo dalyvio 16-ečio Alfonso Bubnelio palaikus čekistai buvo užkasę Leipalingio NKVD būstinės kieme.
Kaip per spaudos konferenciją sakė A. Jakubauskas, iš viso laisvės kovose žuvo 20 tūkst. partizanų.
„Daugumos palaikai nerasti iki šiol. Iš aštuonių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio signatarų kapų šiai dienai rasti tik du. Centro pajėgomis rasti Adolfo Ramanausko-Vanago ir (...) Radviliškyje rasti bei ten palaidoti Broniaus Liesio-Nakties palaikai“, – sakė centro vadovas.
„Jono Žemaičio-Vytauto neberasime, nes, jį sušaudžius Butyrkų kalėjime Maskvoje, jo palaikai buvo kremuoti, o pelenai užkasti Donskoje kapinėse“, – pridūrė jis.
Pasak A. Jakubausko, artimiausiu meti tikimasi rasti partizanų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko palaikus.
„Centras ieško ir Juozo Lukšos-Daumanto palaikų, bet paieškos nėra lengvos, kol kas nenorime viešinti mūsų schemų, kurias nusibraižėme. (...) Džiaugiamės kiekvienu rastu partizanu, nes be eilinių pastangų nebūtų ir vadų šlovės“, – sakė jis.
Šiais metais Našlaičių kapinėse bus tęsiami archeologiniai tyrimai, Leipalingyje bus ieškoma ne tik dar nerastų palaikų bei identifikuojami jau rasti palaikai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos1
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...