Prieš rinkimus

Ūkio ministras leido didinti algas

„Klaipėdos naftoje“ vakar apsilankęs ūkio ministras Petras Čėsna leido ministerijos valdomoje bendrovėje nuo rugsėjo pirmosios 8 procentais padidinti darbo užmokesčio fondą. Šios bendrovės atlyginimai, kurių vidurkis 2650 litų, jau šiuo metu yra vieni didžiausių Klaipėdoje.

P.Čėsna pažadėjo, kad jei po rinkimų į Seimą valdžioje liks socialdemokratų ir socialliberalų koalicija po metų bus svarstoma galimybė dar 8 procentais didinti „Klaipėdos naftos“ darbo užmokesčio fondą.

„Klaipėdos naftos“ darbo užmokesčio fondas nedidintas nuo 1997 metų. Svarbiausia, kodėl ūkio ministras galėjo priimti greitą sprendimą yra tai, kad pastaruosius trejus metus, kai jai vadovauja Jurgis Aušra, ši bendrovė dirbo ypač gerai. Jos krova padidėjo nuo 5 iki 7 mln. tonų per metus, grąžinta 165 mln. litų naftos produktų terminalo rekonstrukcijai imtų kreditų, o iš viso banko palūkanų ir kreditų liko grąžinti 89 mln. litų. Apie 50 mln. litų efektą bendrovė pasiekė laiku perrašydama kreditines sutartis iš dolerių į eurus.

Prie sėkmingos „Klaipėdos naftos“ veiklos teigė prisidėjęs ir ūkio ministras P.Čėsna. Anot jo, pavyko persiderėti, kad per „Klaipėdos naftą“ kraunamos „Mažeikių naftos“ produkcijos tarifas, kuris buvo užfiksuotas garsiojoje Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pasirašytoje sutartyje su amerikiečių kompanija „Villiams“, nuo 10,4 lito už toną pakiltų iki 14,4 lito už toną. Per metus kraunant apie 3,5-4 mln. tonų „Mažeikių naftos“ naftos produktų papildomai gaunama 16 mln. litų. P.Čėsna nuramino, „Klaipėdos naftos“ darbuotojus, kad nereikėtų pernelyg krimstis dėl pagrindinio partnerio „Mažeikių naftos“, kurios 53 proc. valdo Rusijos kompanija „Jukos“, ateities. „Mažeikių naftos“ bendrovė, naftą perkanti pasaulinėmis kainomis, esanti moderniausia naftos gamykla buvusios Sovietų Sąjungos dalyje, apie 80 proc. produkcijos eksportuojanti, todėl savininkų pokyčiai jai negalintys turėti įtakos – svarbu, kad būtų naftos.

Ūkio ministras pateikė naujausius duomenis, kad Pasaulio Banko ekspertai, išanalizavę 140 valstybių ekonomiką, Lietuvai skyrė 6 vietą tarp valstybių, labiausiai reformavusių savo investicinę aplinką, ir 17 vietą pagal palankumą vystyti verslui. Todėl, ministro nuomone, nėra jokio pagrindo nerimauti, kad neatsirastų pirkėjo pasaulyje palankiai vertinamos šalies naftos įmonės akcijoms įsigyti.

Parodęs dosnumą „Klaipėdos naftos“ bendrovėje ūkio ministras P.Čėsna labai optimistiškai įvertino ir visos Lietuvos galimybes didinti atlyginimus. Lietuvos įmonių pelnas išaugo nuo 258 milijonų litų 2001 m. iki 4 milijardų 2003 metais, taip pat didėjo ir šiemet. Pagerėjusi Lietuvos bendrovių padėtis, anot P.Čėsnos, jau leidžia didinti atlyginimus, o tai daryti verčia darbo jėgos nutekėjimas į užsienį. Jis įvertino, kad dabartinį 6-8 kartų atlyginimų atsilikimą nuo Vakarų Europos valstybių įveiksime per 15 metų. Ūkio ministras akcentavo, kad nuo 2005-ųjų sausio 1 dienos numatyta minimalią algą padidinti iki 600 litų, o iki 2008 metų, jei dabartinė koalicija liktų valdžioje, ji išaugtų iki 800 litų. Per ketverius metus nuo 1200 litų iki 1800 litų planuojama padidinti ir vidutinį atlyginimą.