Vidurdienį „Atminties kelio“ minėjimas vyko Pivonijos šile, Ukmergės miesto pašonėje, dalyvaujant nužudytųjų giminėms, vietos bendruomenei, moksleiviams, taip pat Jungtinių Valstijų ambasadoriui Robertui Gilchristui (Robertui Gilchristui), Izraelio ambasadoriui Yossefui Levy (Josefui Leviui),

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių. Renginiai vyks nuo birželio iki gruodžio.

Siekiama išsaugoti atmintį

Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas sakė, kad šiemet pasitinkant 80-ąsias Holokausto metines, iniciatyva siekiama vietos bendruomenių dėmesio prisimenant išžudytas žydų bendruomenes,

„Yra daug kruvinų datų, kuriomis paženklintas visas mūsų kalendorius – realiai per kelis vasaros ir rudens mėnesius buvo sunaikinta apie 150 tūkst. Lietuvos žydų, jie liko tik keliuose getuose, paskui jie vis tiek buvo sunaikinti, sunaikintos skaitlingos bendruomenės tose gyvenvietėse, miestuose. Žydai juose sudarė reikšmingą dalį, kažkada jie sudarė nuo pusės iki daugumos gyventojų. Dabar nėra nė vieno žydo ir tai įvyko būtent per Holokaustą –“, – BNS sakė R. Račinskas.

Anot jo, turime pakeisti santykį su Holokaustu ir suprasti, kad tai yra „ne tik žydų, bet tai yra visos Lietuvos tragedija“, nes tai buvo Lietuvos piliečiai, kurie kartu „kūrė, statė Lietuvą, dalyvavo jos gyvenime“.

„Ir mes, kaip visuomenė, bendruomenė netekome fenomenalaus kultūrinio, ekonominio, politinio, intelektualinio potencialo. Sunku sakyti, kas būtų, jeigu būtų, bet yra ne tik nužudytieji, bet ir jų negimę vaikai, anūkai – mes netekome gabių menininkų, gydytojų, teisininkų, turbūt, ir Nobelio premijos laureatų, kurių tarp išeivių iš Lietuvos litvakų yra ne vienas. Tai – didelė netektis“, – teigė jis.

Sudarė daugumą Ukmergės gyventojų

Ukmergėje žydai pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. 1897-ųjų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis čia gyveno 7 287 žydai, jie sudarė daugiau nei pusę miesto gyventojų.

Prieš karą Ukmergėje gyveno apie 8 tūkst. žydų, pradėjus masiškai juos persekioti 1941 m. liepos viduryje, iš pradžių jie buvo suvaryti į getą. Nuo rugpjūčio pradžios prasidėjo sistemingas žydų žudymas.

Didžiausios žudynės įvyko 1941-ųjų rugsėjo 5 dieną, Pivonijos miške – tą dieną pagal K. Jegerio raportą buvo nužudyti 4 709 žydai, daugiausia moterys ir vaikai – vyrai buvo nužudyti anksčiau.

Pagal aukų skaičių tai viena iš kruviniausių dienų Lietuvos Holokausto istorijoje. Žudynes vykdė Ukmergės ir aplinkinių valsčių policininkai ir baltaraiščiai.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. R. Račinskas išreiškė viltį, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų.

„Mūsų atminties kelias eina per visą Lietuvą, per miestus, miestelius. Kitą savaitę bus renginys Alytuje, po kelių dienų – Merkinėje ir Varėnoje, dar po kelių dienų bus Šakiai, paskui – Kėdainiai. Jau keliasdešimt tų renginių praėjo, tad mes iš tikrųjų norėtumėme, kad tos bendruomenės būtų prisimenamos ir tas istorinis teisingumas atstatomas“, – kalbėjo vienas šių renginių iniciatorių.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkstančių.