- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo karo pabėgę ukrainiečiai nori Lietuvoje leisti vaikus į mokyklas ir darželius. Juos globojantys žmonės pritaria – kai vaikai bus užimti, mažiau galvos apie karą. O mamos galėtų ieškotis darbo ar imtis savanorystės, kad jaustųsi reikalingos ir nors trumpam užmirštų karo siaubą. Kaip greitai Lietuva pajėgi jiems atverti mokyklas ir darželius, domėjosi LNK.
Devintokas Svetoslavas mažėliams Vladui ir Vladimirui dabar yra kaip darželio auklėtojas. Vis dėlto, anot po savo sodybos stogu iš viso keturis vaikus ir tris moteris priglaudusio Vytauto, vaikai norėtų pradėti lankyti mokyklą, o mažiausiasis eitų į darželį.
„Šiandien susisiekiau su savivaldybe dėl mokyklų, dėl darželių. Pasakė, kad ministerija po dviejų savaičių žinos, kaip tokie dalykai bus daromi“, – sakė turizmo sodybos šeimininkas Vytautas Zalieckas.
Ne pirmus metus pabėgėliams padedantis visuomenininkas Valdas pritarė: reikia kuo greičiau sudaryti vaikams sąlygas lankyti ugdymo įstaigas.
„Jei jie nebus paleidžiami į mokyklą, moterys negalės dirbti. Negalės dirbti, negalės išsilaikyti. Pašalpų Lietuvos valstybė neskiria tiek daug“, – teigė visuomenininkas Valdas Bartkevičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kambarėlyje, kur šiuo metu renkama parama Ukrainai, jau šį savaitgalį rinksis pirmieji nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikai į šeštadieninę mokyklą.
„Kad vaikai galėtų susitikti su savais, turėtų pastovų darbą ir gyvenimo grafiką. Tai padeda įveikti stresą“, – komentavo šeštadieninės ukrainiečių mokyklos savanorė Hanna Dovbach.
Pagal įstatymus, galimybė lankyti mokyklą pabėgėlių vaikui turi būti suteikta per tris mėnesius nuo atvykimo, bet Švietimo ministerija žada, kad mokyklos vaikus priims dar kovą. Galbūt dalis vaikų galės lankyti rusų mokyklas.
Ukrainiečių streso bei traumų lygis toks didelis, kad nepakaks intelektualių ir dvasinių jėgų sulaikyti save nuo neapykantos.
„Jeigu kažkuri dalis vaikų manytų, kad tai jiems yra priimtina, to mes to neturėtume stabdyti. Bet lygiai taip pat norėtume juos priimti ir į lietuviškas mokyklas“, – šnekėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Tačiau ukrainiečių šeštadieninės mokyklos savanorė Hanna girdi mamų nenorą leisti vaikus į rusų mokyklas.
„Karo metu įniršio lygis Rusijos valstybei, Rusijos žmonėms, pasisakymams, kad ne viskas vienareikšmiška ir visų ukrainiečių streso bei traumų lygis toks didelis, kad nepakaks intelektualių ir dvasinių jėgų sulaikyti save nuo neapykantos“, – tvirtino ji.
Apie 70 iš Ukrainos jau iki karo atvykusių ukrainiečių moko Vilniaus lietuvių namai.
„Pagal tai, kiek turime patalpų, dar kokias tris klases tikrai galėtume priimti. Be abejo, priklausytų, kokio amžiaus vaikai atvažiuotų, ar tai būtų to paties amžiaus vaikai. Turime įvairios patirties“, – šnekėjo Vilniaus lietuvių namų direktoriaus pavaduotoja Vilma Balčiūnienė.
„Visų pirma, reikia žiūrėti, kur tie žmonės, kurie atvyks, gyvens. Žinoma, jie negalės per pusę Lietuvos vykti į kažkokią mokyklą, kad ir į tuos pačius Vilniaus lietuvių namus. Mes norėtume, kad tai būtų tos bendro ugdymo mokyklos, kurios yra netoliese jų gyvenamųjų vietų, kad tai būtų mokyklos, kurios pasiruoš tinkamai ugdyti vaikus, kurie atvyko ir dar nemoka lietuvių kalbos“, – aiškino J. Lukošius.
Su Švietimo ministerija derina tvarkas, kaip priimti pabėgėlių vaikus į darželius, ir Vilniaus savivaldybė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...