„Seimas buvo įpareigojęs Vyriausybę surasti lėšų Šiaulių universiteto taip vadinamai „finansinei skylei“ padengti. Tai tikrai mes tas lėšas surasime, ir jau šiais metais dalį lėšų universitetui skirsime“, – antradienį universitetų jungimosi problemoms skirtoje spaudos konferencijoje Seime sakė V. Razumas.

Šiaulių meras Artūras Visockas BNS įvardijo, kad šis lėšų trūkumas siekia apie 200-300 tūkst. eurų ir išreiškė viltį, kad jį padengus, jungimosi procedūros bus užbaigtos netrukus ir jau šiemet studentai Šiauliuose galės stoti į VU.

Anot V. Razumo, pirminis stabdis derybose tarp Vilniaus ir Šiaulių universitetų būtent ir buvo šis finansinis minusas.

„Vilniaus universitetas pamatė finansinį minusą Šiaulių universiteto biudžete ir nenorėjo jo prisiimti ant savo pečių. Ir tai suprantama“, – teigė jis.

Vilniaus universitetas pamatė finansinį minusą Šiaulių universiteto biudžete ir nenorėjo jo prisiimti ant savo pečių. Ir tai suprantama.

Tiek viceministras, tiek A. Visockas pabrėžė, kad po šio sprendimo didesnių problemų ŠU ir VU jungimuisi neturėtų kilti.

„Vadinasi, yra nulis problemų padaryti susijungimą. Manyčiau, kad problemos jau yra eliminuotos, nors trūko tam tikro ryžtingumo, noro, geranoriškumo“, – teigė meras.

„Manau, kad jau kitą sezoną studentai stos į Vilniaus universitetą Šiauliuose“, – pridūrė A. Visockas.

Vis dėlto A. Visockas antradienį pranešė, jog kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą bei premjerą Saulių Skvernelį, kad valstybės vadovai atkreiptų dėmesį į silpnėjančią aukštojo mokslo padėtį regionuose.

Spaudos konferencijoje politikai, ŠU atstovai pabrėžė, jog per dešimtmetį regioninėms aukštosioms mokykloms nuolat mažėjo finansavimas, o šios veikdamos „rinkos sąlygomis“ nebepajėgia užtikrinti konkurencijos su Vilniaus ir Kauno universitetais.

V. Razumas tvirtino, kad finansavimas mažėjo iš esmės dėl dvigubai sumažėjusio studentų skaičiaus, jų Lietuvoje per dvidešimtmetį iš daugiau nei 200 tūkstančių liko apie 110 tūkstančių.

Tuo metu A. Visockas prašo atkreipti valstybės vadovų dėmesį regionų poreikį gauti didesnį valstybės finansavimą aukštajam mokslui.

„Arba tas mokslas turi būti stiprus, kad būtų patrauklus stojančiajam, jaunimui, arba pripažinkime, kad jo neturi būti. Nereikia truputį duoti vaistų ir sakyti – tu sveik. Arba tu duodi visą porciją vaistų, žmogus pasveiksta ir eina į rinką, arba pripažįsti, kad gydyti nėra prasmės. Esu tikras, kad gydyti yra prasmė, nes pas mus yra labai stipri ikimokyklinio, pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos sritis. Nepamirškime, kad universitetas tarnauja Lietuvai, ne Šiauliams“, – BNS teigė A. Visockas.

Universitetų jungimasis balandžio pabaigoje Seimas nukėlė metams. Praėjusią savaitę abi aukštosios mokyklos pasirašė ketinimų protokolą, numatanti iki kitų metų kovo 1 dienos sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Šioje sutartyje bus aptartos Šiaulių universiteto, po reorganizavimo tapsiančio Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, finansinės veiklos tvarumo užtikrinimo priemonės, tarp jų ir papildomo finansavimo poreikis nuo 2020 metų.

Iki vasario 1 dienos universitetai parengs VU Šiaulių akademijos 2020-2024 metų raidos planą, kuris bus įgyvendinamas pasibaigus reorganizavimo procedūroms, po liepos 1 dienos.

VU Šiaulių akademijos valdymo modelis bus grindžiamas specialaus statuso padalinio valdymo principais.

Į besijungiančius Vilniaus ir Šiaulių universitetus investuojama 46 mln. eurų – iki 32 mln. eurų ES investicijų ir apie 14 mln. eurų vertės valstybės nekilnojamojo turto.