KLASCO perspektyvos

Uoste - Baltarusijos ir Rusijos trąšų siuntėjai

Šiandien Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) išleidžia pirmąjį didelį naujajame birių trąšų terminale pakrautą laivą. „Zhe Hai 128“, plaukiojantis su Kinijos vėliava, į Indiją išgabens 25,5 tūkst. tonų Baltarusijos gamybinio susivienijimo „Belaruskalij“ kalio chlorido trąšų. Laivo krovą stebėjo specialiai iš Baltarusijos atvykę krovinio siuntėjo atstovai.

120 tūkst. tonų talpos trąšų sandėlį, našų vokišką 1500 tonų per valandą krovos įrenginį turinti KLASCO prie 14 metrų gylio 5-osios uosto krantinės gali krauti trąšas į laivus iki 70 tūkst. tonų. Tačiau kol kas vyksta naujojo terminalo krovos bandymai, todėl kraunami vidutiniai sausakrūviai laivai. Tačiau, kaip teigė KLASCO vystymo direktorius Benediktas Petrauskas, jau laukiama ir didesnių laivų, galinčių paimti iki 50 tūkst. tonų trąšų.

Pirmojo laivo prie naujojo terminalo krantinės krovą stebėjęs Baltarusijos gamybinio susivienijimo „Belaruskalij“ rinkodaros tarnybos produkcijos išsiuntimo į tolimojo užsienio šalis skyriaus viršininkas Andrejus Statojus sakė, kad tvarkingas ir našus naujasis Klaipėdos uosto trąšų terminalas jam padarė didelį įspūdį.

Kol kas „Belaruskalij“ su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija yra pasirašiusi sutartį gabenti 100 tūkst. tonų trąšų. Įsitikinus, kad šios trąšos sėkmingai pakrautos, sutartis gali būti pratęsta.

Apie 70 proc. „Belaruskalij“ eksportuojamų trąšų gabena laivais per Baltijos jūros uostus. Nors atstumas nuo Baltarusijos iki Klaipėdos yra mažesnis, tačiau didžiausias kiekis baltarusiškų trąšų gabenamas per Latvijos Ventspilio uostą. Pasirinkimą jau prieš kelerius metus lėmė tai, kad Ventspilyje trąšas buvo galima krauti į didesnius laivus. Tokiais laivais baltarusiškos trąšos daugiausia siunčiamos į Kanadą ir Braziliją. Į tolimąjį užsienį gabenti trąšas dideliais laivais, anot A.Statojaus, naudingiausia, nes mažesnės laivų fraktavimo kainos, skaičiuojant tonai krovinio.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Eduardas Plauška sakė, kad prisivilioti baltarusiškas trąšas į Klaipėdą yra sunku ir dėl nelanksčių Lietuvos geležinkelių įkainių. Latvijos geležinkeliai taiko mažesnius įkainius, todėl krovinius nuvežti į Ventspilį yra pigiau nei į Klaipėdą. Kita problema, kurią iškėlė baltarusiai, - tai, kad vagonai, kurių trūksta gabenant trąšas į Klaipėdą, užtrunka 2-3 paras ilgiau nei vykdami į Latviją. Šią problemą E.Plauška jau išdėstė Lietuvos geležinkelių bendrovės vadovybei ir tikisi, kad vagonai nuo Baltarusijos iki Klaipėdos uosto ir atgal, įskaitant ir iškrovimą, apsisuks per 5 paras, užuot važiavę 8-10 parų.

Latviai lanksčiau formuoja ir traukinių sąstatus. Baltarusijoje sąstatą sudaro iki 62 vagonų, o Lietuvos geležinkeliai, neturintys galingesnių šilumvežių, nuo sienos iki uosto gali tempti apie 47-50 vagonų. Todėl iš baltarusių iki Lietuvos sienos atitempto sąstato atkabinama dalis vagonų, kurie lieka laukti kito sąstato. Latviai išsinuomojo ir Baltarusijos geležinkeliečių galingesnius lokomotyvus ir vagonus su trąšomis į Ventspilio uostą tempia neskaidydami sąstato.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius E.Plauška tikisi, kad paleidus naują našiausią rytinėje Baltijos dalyje terminalą, suvienodinus geležinkelio įkainius su latviais, išsprendus kitas problemas, trąšų kelias iš Baltarusijos į Klaipėdą taps pats patraukliausias.