- Austėja Šataitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Ukmergės dvarų žiedą įtrauktas Vaitkuškio dvaras parduodamas už 250 tūkst. eurų.
Dvarą iš verslininkės Sigitos Juozapavičiūtės 2017 metais įsigijo Varšuvoje gyvenantis buvusių dvaro savininkų palikuonis Pavelas Šanaica Kosakovskis.
Pardavimo skelbime pranešama, kad teritorijoje yra originalus bokštas su įrengta vandentiekio sistema, elektra. Jame – prieškambaris, miegamasis, vonia. Kambariai yra įrengti antrame ir trečiame aukštuose. Bokšte įrengta ir Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų ekspozicija. Sklype taip pat išlikę oranžerijos griuvėsiai.
Pernai teritorijoje buvo pastatyta palapinė, yra sutvarkyta veja, pritaikyta žaisti mini golfą. Taip pat teigiama, kad dvaro teritorijai priklauso keturi hektarai miško ir žemės.
Kartu parduodamas ir prekės ženklas „Vaitkuškis“, kurį dabartiniai savininkai įsteigė, kad galėtų nusipirkti dvarą.
ES paramos nepavyko gauti, pirkėjai domisi
Teigiama, kad kultūros objektas parduodamas dėl lėšų trūkumo. Bandyta kreiptis ir dėl Europos Sąjungos fondų paramos, bet jos negauta.
„Per dvejus metus mes sugebėjome atgaivinti istorinį objektą ir sugrąžinti jį į turistinį žemėlapį. Dabar yra laikas investuotojams. Tai yra reguliari ir normali praktika. Reikalinga penkių milijonų eurų investicija, kad virš Vaitkuškio bendrosios tradicijos ir susitaikymo memorialo plevėsuotų daugelio tautų vėliavos“, – BNS teigė Varšuvoje įsikūrusio Kosakovskių fondo valdybos pirmininkė Anira Wojan.
Anot jos, tikimasi, kad dvaras bus erdvė, kur bus paminėtos visos tautos, prisidėjusios prie Ukmergės kultūrinio ir ekonominio gyvenimo – lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai, žydai, ukrainiečiai, prancūzai, italai, škotai, britai.
Jau sulaukta susidomėjimo ir iš galimų pirkėjų, bet kol kas dvaro dar niekas nenupirko.
Pasak Vaitkuškio dvaro gidės Reginos Škuropad, dvaras yra įsikūręs patogioje geografinėje padėtyje – čia susikerta keliai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio. Nuo Ukmergės dvaras nutolęs per penkis kilometrus Varinės kaimo kryptimi.
Dvare noriai lankosi turistai, vyksta nemažai kultūrinių renginių. Pernai dvarą aplankė apie trys tūkstančiai turistų.
„Sakykim gegužę – birželį apsilankė arti 500 (turistų – BNS). Atvyksta didesnės ar mažesnės grupės, važiuoja po Ukmergės dvarų žiedą ir staiga perskaito internete arba pamato bokštą, ir užsuka“, – BNS pasakojo gidė po Vaitkuškio dvarą Regina Škuropad.
Dabartiniai šeimininkai tikisi, kad bus tęsiama jų pradėta kultūrinė veikla. Pernai dvare vyko antrasis tarptautinis fotografijos pleneras, daug šeimų švenčių, edukacinių žaidimų, džiazo improvizacijų koncertas.
„Mūsų svajonė yra, kad šis objektas būtų viešas ar net sakralus – tai būtų vieta maldai, refleksijai ir šeimos džiaugsmui, ypač vaikams, jų pilietiškumo ugdymui“, – sakė A. Wojan.
Apie dvarą žinoma jau nuo 16 a.
Grafai Kosakovskiai dvarą nusipirko aštuonioliktame amžiuje, jį ir Ukmergės miestą valdė keturios grafų kartos. Tai buvo kultūrinis apylinkių židinys.
Trečiasis Vaitkuškio dvaro savininkas Stanislovas Feliksas Kosakovskis devynioliktame amžiuje pastatė neogotikinius dvaro rūmus. Atkūrus Lietuvos valstybę jie buvo naudojami įvairioms reikmėms, veikė našlaičių prieglauda. 1941 metais naciai čia buvo įrengę laikiną getą aplinkinių gyvenviečių žydams.
Grafai Kosakovskiai buvo sukaupę didelę paveikslų galeriją, 12 tūkst. tomų biblioteką, šeimos archyvą. Tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą viskas buvo išvežta į Lenkiją ir Rusiją ir prarasta.
Galimų pirkėjų smalsumą galėtų sužadinti ir unikalus čia esantis objektas – požeminis tunelis, kadaise jungęs dvarą su kalno papėde, kuriuo galima buvo patekti į Pašilės bažnyčią. Tiesa, tunelis šiuo metu nėra praeinamas. Tačiau, teigiama, kad tai tikrai ne legenda ir jį įmanoma prikelti iš užmaršties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika6
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...