Kada už neprižiūrimų kiemų ir namų nelaimes finansiškai atsako patys gyventojai, aiškino advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.
– Rokai, pasikalbėkime apie kelias praktines situacijas. Kaip teisiškai yra skirstomos aikštelės prie daugiabučių – ar jos priklauso namui, ar savivaldybei?
– Viskas priklauso nuo to, ar žemės sklypas aplink daugiabutį yra priskirtas tam namui ir perduotas jam valdyti. Jeigu žemės sklypas yra perduotas valdyti namui, tuomet atsakomybė tenka būtent namo savininkams.
– Net ir tokiu atveju, kai daugiabutis yra, pavyzdžiui, Vilniuje, ne visada galima pirštu badyti į savivaldybę ir sakyti, kad ji neprižiūri?
– Be abejo. Visų pirma reikia išsiaiškinti, kam priklauso žemės sklypas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jei jis priklauso daugiabučiui, kas tada yra atsakingas? Visi gyventojai, bendrijos pirmininkas ar administruojanti įmonė?
– Nuosavybės teisė priklauso savininkams, tačiau savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per tam tikrus subjektus – namo bendriją, administratorių arba veikia per jungtinės veiklos sutartį. Atsakomybė tenka tam subjektui, per kurį gyventojai įgyvendina savo teises.
– Tarkime, aikštelė nenukasta. Jeigu ji priklauso daugiabučiui, į ką kreiptis?
– Tokiu atveju – į tą subjektą, kuris atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą: bendrijos pirmininką, jeigu jis paskirtas, arba administratorių.
– Ar žmonės apskritai žino, kam priklauso jų kiemai, ar vis dar trūksta gyventojų iniciatyvos tuo pasidomėti?
– Manau, dažnu atveju žmonės tiksliai nežino, kas kam priklauso. Reikėtų kreiptis į Registrų centrą ir išsiaiškinti, kam priklauso žemės sklypas, arba pasiteirauti bendrijos pirmininko – jis tai tikrai turėtų žinoti.
– Aikštelėmis gyventojai neretai pasirūpina patys – susiorganizuoja talkas, nusikasa sniegą, bent jau savo parkavimo vietą. Tačiau dar yra ir pats pastatas. Kokie pavojai žiemą kyla nuo pastatų?
– Šiuo atveju, kai konkrečiai kalbame apie stogą, ten esančias sniego sankaupas arba ledus, kurie gali nukristi ant automobilio ar žmonių, tai tokiu atveju civilinė atsakomybė taip pat tenka gyventojams arba tam subjektui, kuris atsakingas už pastato priežiūrą.
– Jei namas prastai prižiūrimas, gyventojai iniciatyvos nerodo, namas priklauso bendrijai, o varveklis nukrenta praeiviui ant galvos – kas tada?
– Tuomet sužeistas asmuo gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
– Kas tą žalą atlygins?
– Tas, kas turėjo vykdyti stogo priežiūros pareigas – administratorius arba bendrijos pirmininkas. Jei teismas pripažįsta, kad stogas nebuvo tinkamai prižiūrėtas, jiems teks atlyginti žalą.
– Praktikoje dažnai pasitaiko, kad gyventojai nesusimąsto, jog jie patys ir yra ta bendrija. Ar tai reiškia, kad jei atsako bendrija, iš esmės atsako kiekvienas butas?
– Taip.
– Ar jau yra praktikos, kai bylinėjamasi būtent su namų gyventojais?
– Tai gana dažni atvejai teismuose, kai ginčijamasi dėl žalos atlyginimo. Tokiu atveju į teismą paduodami administratoriai, pasitaiko įvairių situacijų, bet jeigu įrodoma, kad jie neatliko savo būtinųjų pareigų ir dėl to nukentėjo pašaliniai asmenys, tai tenka atsakyti namo gyventojams iš sukauptų lėšų.
(be temos)