Patarlė „kur du pešasi, trečias laimi“ tinka iliustruoti kovai tarp mažųjų ir didžiųjų aludarių, kai nuo sausio 1 d. įsigaliojo draudimams prekiauti alumi, stipresniu nei 7,5 proc. alk. tūrio bei didesnėje nei vieno litro taroje. Seimui pritarus planams Lietuvą blaivinti atsisakius „bambalių“, sparčiau iš parduotuvių lentynų dingsta spirituoto vyno buteliai.

Kalbinti prekybos tinklų atstovai teigė, kad spirituoto vyno pardavimai per pirmas sausio savaites preliminariai išaugo iki 50 proc., palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Apie tendenciją kalbėti dar per anksti

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis komentavo, kad kol kas galutinių statistinių duomenų apie išaugusius spirituoto vyno pardavimus nėra, tačiau preliminariai skaičiuojama, kad stipraus vyno pardavimai per pirmąsias sausio savaites išaugo 25-30 proc., palyginus su praėjusių metų sausio mėnesio pirmomis dienomis.

Nors buvo tikėtasi, kad „bambalius“ uždraudus juos pamėgę pirkėjai rinksis silpnesnį alų stiklinėje ar skardinėje taroje, D. Ryliškis šio reiškinio nepastebėjo.

„Matome, kad alaus pardavimai plastmasinėje taroje gerokai krito, o stiklo ar skardinėje taroje išliko panašūs“, - kalbėjo „Norfos“ atstovas.

„Rimi“ parduotuvėse alaus parduota daugiau

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė teigė, kad draudimas prekiauti stipriu ir didelėje taroje alumi, šio alkoholinio gėrimo pardavimų nesumažino – alaus pardavimai pirmomis sausio savaitėmis „Rimi“ tinkle netgi augo (apie 5 proc.).

„Kalbant apie spirituotą vyną, pastarasis sudaro vos 1 proc. mūsų vynų asortimente. Dviejų savaičių pardavimai rodo vidutiniškai 50 proc. augimą, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat augo ir pigiausių vermutų pardavimai“, - teigė pašnekovė.

R. Stanaitytė-Česnulienė svarstė, kad dar per anksti kalbėti apie alaus prekybos ribojimo įtaką kitų alkoholinių gėrimų pardavimams.

„Dar sunku teigti, jog po pasikeitimų, susijusių su apribojimais alaus pakuotei, visi buvę didelių pakuočių mėgėjai susirinks prie spirituoto vyno lentynų. Greičiausiai tai impulsyvus sprendimas – neradęs įprasto gėrimo, ieško panašiausio kitoje gėrimų kategorijoje. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad taip elgsis ir kitą dieną. Tendenciją, apsipirkimo pokytį bus galima pamatyti po gero mėnesio“, - sakė ji.

Tuo metu „Maximos“ duomenimis, palyginus praėjusių metų sausio pirmų dviejų savaičių spirituotų vynų apyvartos dalį nuo visos vyno kategorijos su šių metų pirmomis savaitėmis, pardavimų skirtumas nedidelis.

„Praėjusių metų sausio pirmas dvi savaites spirituotų vynų apyvartos dalis sudarė 12 proc. nuo visos vyno kategorijos, palyginti šiemet sausį – 14 proc. Taigi žymaus šuolio šiame segmente tikrai nėra“, - teigė „Maxima“ prekybos tinklo atstovė spaudai Olga Malaškevičienė.

Tikslas – branginti alkoholį

Žinoma, spręsti, ar Seime užtvirtintas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas davė vaisių, dar anksti. Nei prekybos centrai, nei alkoholinių gėrimų gamintojai kol kas nesiryžta tvirtinti, ar draudimas jau turi įtakos alkoholio vartojimui. Tačiau Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga teigia, kad prekybos tinklų paminėti skaičiai rodo, kad draudimas veikia – tereikia įstatymais užkamšyti likusias landas.

„Sudėtinga spręsti, kokie tie pokyčiai ir kodėl jie yra. Nei jei pasikeitimas (pardavimų – DELFI) yra toks, kad išauga iki 50 proc. (spirituotų vynų pardavimai – DELFI), mes nežinome, kiek pasikeitė bendras alkoholio suvartojimas – kiek sumažėjo vienų ar padidėjo kitų gėrimų vartojimas. Juks sveikatos prasme, nėra skirtumo, nuo ko vartotojas prisigeria – ar nuo alaus, ar nuo spirituoto vyno, ar nuo degtinės“, - kalbėjo A. Veryga.

Kaip teigė pašnekovas, pagrindinis Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų tikslas – pabranginti produktus: „Nesvarbu, iš kokio tūrio butelio geria. Esmė buvo ta, kad patys gėrimai brangtų“.

„Galbūt žmonės pradėjo ieškoti kitų alternatyvų pigiam alkoholiui, bet tai reiškia, kad ta priemonė yra efektyvi. Tai nereiškia, kad ji yra bloga, tiesiog dabar reikia galvoti apie kitas priemones, kurios būtų skirtos ir spirituotam vynui. Yra pasiūlymų skirti daugiau dėmesio ne tarai, o gėrimo stiprumui, - kalbėjo A. Veryga. - Pavyzdžiui, kuo stipresnis gėrimas, tuo jis galėtų būti labiau apmokestinamas. Pats etilo alkoholis yra santykinai pigus, tai apsimoka gaminti stiprius ir pigius gėrimus“. Taip pat, pašnekovo nuomone, reikėtų riboti ne tik pardavimą didelėse tarose, bet ir itin mažose, kalbant apie degtinę.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas teigė, kad vertinti prekybos centrų duomenis apie didesnius spirituoto vyno pardavimus reikėtų atsargiai, nes nėra duomenų apie bendrą alkoholio vartojimo pokytį, kurį reikėtų vertinti kartu su pardavimų skaičiais.

„Žinoma, yra specifinis kontingentas – prasigėrę žmonės, kurie ieško pigiai nusipirkti alkoholio ir nesvarbu kokio. Jie skaičiuoja, kaip pigiausia prisigerti. Bet alaus didesnėse tarose vartotojai nebuvo vien alkoholikai. Pirko ir eiliniai žmonės. Bendrai vertinant, didelė talpa būdama pigesnė didina alkoholio vartojimą ne tik tarp alkoholikų, bet ir tarp visų asmenų. Todėl įstatymo pakeitimų rezultatą (jei draudimai nebus atšaukti – DELFI) pamatysime tik metų pabaigoje. Nemanau, kad visi pirkusieji alų didesnėje taroje, puola pirkti spirituotą vyną“, - kalbėjo A. Veryga.

Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis dabar galiojantys draudimai prekiauti stipriu ir didesnėje nei vieno litro taroje alumi, sidru, alaus kokteiliais būtų atšauktas.

Persvarstyti nuo metų pradžios įsigaliojusius draudimus nuspręsta ne tik dėl mažųjų aludarių skundų, kad šie draudimai juos pražudys, bet ir dėl Europos Komisijos pozicijos šiuo klausimu.