„Kokį skirtumą matome nuo 2019 metų, būtent, išankstinį pasiruošimą: pakeistą Referendumo įstatymą, jis skelbiamas anksčiau – tai duoda daugiau laiko informuoti visuomenę, matome darbo grupes tiek Seime, tiek Vyriausybėje, sudaromi veiksmų planai, kurie įgyvendinami, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė komisijos pirmininkas nuo PLB Jonas Bružas. – Aš manau, kad išankstinis darbas yra esminis skirtumas, palyginti su praėjusiu referendumu, ir labai tikiuosi, kad jis pavyks.“

Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks kitų metų gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Pasirengimą referendumui šią savaitę aptarė parlamente posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija.

Komisija priėmė rezoliuciją, kuria siūlo Seimui ir Vyriausybei užtikrinti kuo platesnės informacijos apie referendumą skaidą, skirti tam reikiamas lėšas, taip pat patikslinti Lietuvoje ir užsienyje esančių rinkėjų, turinčių balso teisę referendume, skaičių. Daugybinei pilietybei įteisinti referendume už tai balsuoti turi daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

PLB pirmininkė Dalia Henke teigė, jog didžiulis skirtumas nuo 2019 metais vykusio referendumo, kai neužteko balsų Konstitucijos nuostatai pakeisti, ir artėjančio referendumo – žinojimas, kad didelė dalis visuomenės remia daugybinės pilietybės įteisinimą, taip pat valstybės vadovų parama.

„Didžiausias skirtumas, kad mes turime beveik milijoną Lietuvos piliečių, kurie pasisakė per referendumą „už“, vadinasi, labai didelė tautos dalis yra už klausimo išsprendimą. 2019 metais mes šito dar nežinojom, ir buvo sakoma, kad niekas nepritaria, tai vienos organizacijos klausimas, bet tai netiesa, Lietuvos piliečiai, čia gyvenantys Lietuvoje, tam klausimui pritaria“, – kalbėjo D. Henke.

Seimo ir PLB komisijos pirmininkė nuo parlamento Dalia Asanavičiūtė sakė negalinti objektyviai įvertinti skirtumo tarp buvusio ir dabartinio pasirengimo, nes šiuo metu pati dalyvauja procese, vadovavo referendumo iniciatyvos grupei Seime, bet pabrėžė savivaldybių, organizacijų įsitraukimą.

„Aš subjektyvi, nes šiam procese dalyvauju nuo pradžios, bet ką norėčiau pabrėžti, savivaldybių įsitraukimą, ir tas tikrai yra kitaip, nei buvo, ir tai suteikia vilčių. Ar pavyks ar ne, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, kaip mes ateisim ir balsuosim, bet yra nemažai vilčių, kad sutelkę pajėgas galime įgyvendinti šią iniciatyvą“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.

Kitų metų gegužės 12 dieną per referendumą bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas. Jo projektas jau yra parengtas ir registruotas teisės aktų projektų bazėje.

Tam, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas draudimas turėti dvigubą pilietybę, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Referendumo iniciatyvą rengusios darbo grupės pirmininkė D. Asanavičiūtė yra sakiusi, kad tai būtų maždaug per 1,1 mln. Lietuvos piliečių.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. Už daugybinės pilietybės įteisinimą tuo metu iš viso balsavo per 956 tūkst. rinkėjų.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.