Pereiti į pagrindinį turinį

V. Romanovo šmėkla – Lietuvos sporto padangėje

2018-04-07 08:00

Vos prieš metus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) nare tapusi Lietuvos laipiojimo sporto asociacija (LLSA) apkaltino komitetą pažeidus ne tik savo įstatus, bet ir Olimpinę chartiją. Konflikto užkulisiuose – skandalingai pagarsėjusio bankininko Vladimiro Romanovo buvęs komandos narys Vitalijus Vasiliauskas.

Kartu: V.Romanovas ir V.Vasiliauskas buvo artimi bendražygiai.
Kartu: V.Romanovas ir V.Vasiliauskas buvo artimi bendražygiai. / Reuters nuotr.

Skundai – į visas instancijas

Lietuvos laipiojimo sporto asociacija, nepraėjus net mėnesiui iš olimpinio fondo vadovo pareigų valdybai atleidus jos vadovą, buvusį V.Romanovo bendražygį V.Vasiliauską, suraitė skundą Tarptautiniam sporto arbitražo teismui Lozanoje.

Asociacija vien tik šiuo skundu neapsiribojo – panašūs raštai skriejo ir Lietuvos Prezidentės, Seimo pirmininko, premjero adresu. Nepamirštas liko ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.

Laiškuose rašoma, kad sausį vykusioje LTOK Generalinėje asamblėjoje nebuvo pateikta audituota finansinė atskaitomybė, be kurios Generalinė asamblėja esą net negali vykti, nors pats LLSA asamblėjoje tokios pozicijos neišsakė.

Atstovavo V.Vasiliauskas

"Sunku patikėti, kad LTOK per Generalinę asamblėją pati pažeidinėtų Olimpinę chartiją, bet patys buvome to liudininkais. Deja, tik keletas jos dalyvių pastebėjo, kad vietoj audituotos finansinės ataskaitos buvo pateikta tik LTOK 2017 m. biudžeto įvykdymo apyskaita ir 2018 m. biudžetas. Tačiau buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad tvirtinama audituota ataskaita, kadangi pranešimą skaitė "PwC" auditorius, o LTOK Revizijos komisijos pirmininkas pažymėjo, jog jokių pažeidimų nėra. Tai yra labai aiškus ne tik LTOK įstatų, bet ir pačios Olimpinės chartijos pažeidimas", – viešai pareiškė naujai išrinkta LLSA prezidentė Margarita Smirnovienė, kuriai generalinėje LTOK asamblėjoje atstovavo tuomet vos prieš kelias savaites su Olimpinio fondo vadovo pareigomis atsisveikinęs, prieštaringai vertinamas LLSA viceprezidentas V.Vasiliauskas.

Raštuose teigiama, kad, remiantis neaudituota finansine ataskaita, patvirtintas ir 2018 m. LTOK biudžetas – pinigų sportui paskirstymas.

Anot M.Smirnovienės, tik po to, kai LTOK gavo informaciją apie ginčą Tarptautiniame sporto arbitražo teisme, LTOK priėmė sprendimą šaukti neeilinę LTOK asamblėją, kurioje būtų tvirtinama audituota finansinė ataskaita.

Deja, bet panašu, kad visus raštus, kliauzas tik pasirašinėja asociacijos prezidentė, o rengia būtent jis.

Auditas pažeidimų nerado

Įstatymai reikalauja, kad juridiniai asmenys finansines ataskaitas pateiktų iki kiekvienų metų gegužės pradžios. Tad kyla klausimas, ar LTOK finansinę ataskaitą galėjo pateikti sausio mėnesį vykusioje Generalinėje asamblėjoje? Ar LTOK turėjo laukti gegužės ir tik tuomet skirti lėšas, vos galą su galu nuo šių metų sausio 1 d. suduriančioms sporto federacijoms?

"Praėjusiųjų metų lapkričio mėnesį buvo pakeista komiteto išorinio audito bendrovė, kuria tapo tarptautinė finansinio audito įmonė "PricewaterhauseCoopers". Ji audituoja ir kitus ES tautinius olimpinius komitetus. Tik šių metų kovo pabaigoje ji baigė LTOK auditą, kuris nustatė, kad finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą komiteto finansinės padėties ir finansinės veiklos rezultatų vaizdą, nerado jokių teisės aktų ar įstatymų pažeidimų", – dienraščiui sakė LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

Pašnekovo teigimu, LLSA priekaištai yra ne tik nepagrįsti, bet jiems nėra ir jokio pagrindo: "Vykstant Generalinei asamblėjai, visi jos dalyviai ne tik buvo informuoti apie dienotvarkę, bet, kilus neaiškumų, turėjo galimybę klausti. Nė vienam delegatui nekilo klausimų dėl finansinės ataskaitos. Dar daugiau –  auditorius aiškiai nurodė, kad auditas dar nėra galutinai baigtas, tad tokią mūsų naujojo nario poziciją, nurodytą viešuose kreipimuose, galėjo paskatinti arba suklaidinimas, arba nepakankamas įsigilinimas į asamblėjos veiklos principus."

Delsti negalėjo

"Jei LTOK būtų delsęs šaukti Generalinę asamblėją ir laukęs galutinių audito išvadų, sporto federacijos iki gegužės mėnesio liktų be finansavimo iš LTOK, negalėtų vykdyti finansinės veiklos", – tvirtino V.Paketūras.

Jis apgailestavo, kad LLSA, LTOK nariu tapęs tik praėjusiais metais, iš karto nesikreipė į komitetą, o pasirinko sunkiai sporto bendruomenei suprantama kelią – kenkti visai olimpinei sporto bendruomenei.

Maža to, šių metų sausio 1 d. buvo pradėta įgyvendinti prieštaringai vertinama KKSD sporto reforma. Pagal ją daugelis olimpinių sporto šakų prarado milžiniškas pajamas ir buvo priverstos pačios įdarbinti ne tik trenerius, bet ir medicinos personalą.

LTOK atstovų teigimu, net ir minimalus vėlavimas skirti lėšas  būtų atsisukęs prieš šalies sportą – apie tai ne kartą viešai kritinę nuomonę išsakė garsiausi šalies sportininkai, treneriai, federacijų vadovai. Dalis jų prabilo ir apie emigraciją iš Lietuvos.

V.Romanovas ir V.Vasiliauskas/Reuters nuotr.

Asmeninis kerštas?

Dienraščio paklaustas, kas vis dėlto gali būti pagrindinis konflikto organizatorius ir žaidėjas, V.Paketūras atviravo: "Manau, kad tai greičiausiai naujasis LLSA viceprezidentas V.Vasiliauskas, buvęs mūsų Olimpinio fondo vadovas. Tik jo motyvai sunkiai suprantami. Deja, bet panašu, kad visus raštus, kliauzas tik pasirašinėja asociacijos prezidentė, o rengia būtent jis. Praradęs olimpinio fondo vadovo pozicijas, jis asmeniškai dalyvavo Generalinėje asamblėjoje kaip jos narys, nors, mano žiniomis, galbūt asociacijos viceprezidentu buvo išrinktas po asamblėjos."

Šių metų sausį V.Vasiliauskas šalių susitarimu buvo atleistas iš Olimpinio fondo vadovo posto, kuriame išbuvo beveik penkerius metus.

"Paprašėme, kad paliktų darbą. Mat kilo nepasitikėjimas galbūt neskaidria Olimpinio fondo veikla. Valdybos posėdyje buvo pritarta jo atleidimui. Tada jis prašė nepagrįstai didelės išeitinės išmokos, mes su tuo nesutikome. O po kelių savaičių prasidėjo šita nesąmonė", – labiausiai tikėtiną skandalo eigą ir priežastis įvardijo V.Paketūras.

Jis negalėjo atskleisti, kokia išeitinė išmoka buvo išmokėta V.Vasiliauskui, nes to neleidžia padaryti teisiniai įsipareigojimai, ginantys darbuotoją. Tačiau "Sodros" informacija leidžia teigti, kad išmokos būta solidžios. Darbą jis paliko gavęs mažiausiai 14 tūkst. eurų kompensaciją. Tai leido Olimpiniam fondui sausio mėnesį patekti į didžiausius atlyginimus išmokėjusių įmonių Lietuvoje dešimtuką.

"Sodros" duomenimis, sausį vidutinis atlyginimas Olimpiniame fonde, kurį kontroliuoja LTOK, buvo 7 524 eurai (neatskaičiavus mokesčių), dar gruodį jis nesiekė 4 tūkst. eurų. Per visus praėjusius metus vidutinė alga fonde svyravo apie 3–4 tūkst. eurų.

Šiuo metu Olimpiniame fonde atliekamas išplėstinis finansinis ir veiklos auditas.

Pasak V.Paketūro, apie kokias nors išvadas kalbėti dar anksti, tačiau kai kurie faktai "verčia antakius pakelti": "Įtarimų kelia nemažai sutarčių. Klausimų daugiau nei atsakymų. Jau atsirado ir liudytojų, kurių nuomone, dalis fondo lėšų galėjo būti skiriama ir V.Vasiliausko artimai aplinkai."

Įtartina praeitis

V.Vasiliauskas – ne naujokas sporto padangėje. Iki 2004 m. jis vadovavo Vilniaus sporto ir koncertų rūmams (VSKR), kuriuos nugyveno taip, kad jie buvo paskelbti pavojingais lankytojams.

VSKR užsidarė tada, kai atsidarė "Siemens" arena". Atsitiktinumas ar ne, bet kaip tik tuo metu Sporto rūmus įsigijo kauniečio bankininko Vladimiro Romanovo bendrovė ŪBIG. V.Romanovas planavo šioje vietoje statyti modernų pastatų kompleksą, į kurį (kartu su greta esančiu stadionu) planavo investuoti apie 200 mln. eurų.

Galima įtarti, kad už Sporto rūmus V.Vasiliauskui buvo savotiškai atsidėkota – V.Romanovas jį buvo paskyręs atsakingu už sporto rinkodarą "Hearts" klube, keturis mėnesius jis vadovavo Kauno "Žalgirio" krepšinio klubui.

Ir dabar V.Vasiliauskas murgdosi verslo vandenyse – Registrų centro duomenimis, jis yra vienintelis darbuotojas ir direktorius UAB "Seven Entertainment", kuri skelbiasi esanti didžiausia pramogų verslo grupė Baltijos šalyse. Šiai grupei priklauso UAB "Universali arena", valdanti Vilniaus "Siemens" areną, taip pat UAB "Panevėžio arena", valdanti "Cido" areną. Grupei priklauso dar trys bendrovės ir informacinis pramoginis portalas.

Dienraštis bandė susisiekti su V.Vasiliausku, tačiau skambučiai buvo atmetami.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų