Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus vakar bandė įtikinti ES imtis griežtų sankcijų prieš agresiją Gruzijoje vykdančią Rusiją, tačiau kai kurios šalys šią iniciatyvą stengėsi blokuoti.

Kelios stovyklos

V.Adamkus vakar dalyvavo neeiliniame Europos viršūnių tarybos (EVT) susitikime Briuselyje. Jis buvo skirtas galimiems ES atsakomiesiems veiksmams prieš Rusiją, kuri paskelbė pripažįstanti separatistinių Gruzijos regionų Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.
Į Briuselį Lietuvos vadovas vyko ryžtingai nusiteikęs. "Jeigu ir šįkart ES neištars to griežtesnio žodžio, tada iškyla klausimas, ko mes renkamės ir apie ką mes kalbame", – sakė jis dar prieš EVT susitikimą.
Lietuva, Lenkija, Švedija ir Didžioji Britanija deklaravo siekį, kad ES kuo griežčiau pasmerktų Rusijos veiksmus ir imtųsi atitinkamų praktinių žingsnių. Pirmiausia tai galėtų būti tam tikros sankcijos šiai šaliai.
Tačiau Kipras, Italija ir Ispanija dėl įvairių priežasčių yra kitoje barikadų pusėje. Jos laikomos valstybėmis, nenorinčiomis gadinti santykių su Rusija, todėl pasisako prieš griežtesnes sankcijas šiai šaliai.
Vokietija ir dabartinė ES pirmininkė Prancūzija, nors Rusijos atžvilgiu nusiteikusios gana griežtai, deklaruoja pragmatiško, pasverto požiūrio svarbą.

Svarstytos radikalios galimybės

"Geriau jokių sankcijų, nei kokios nors tik deklaratyvios ar pernelyg lengvos, kurių rusai nė nepajustų", – išsprūdo vienam Lietuvos diplomatui, lydinčiam V.Adamkų į Briuselį.
Tarp sankcijų, bendrijos svarstytų dar prieš EVT susitikimą, – neribotam laikui atidėti derybas su Maskva dėl naujos strateginės sutarties ir dėl bevizio režimo rusams įvažiuoti į ES šalis, riboti Rusijos ekonominį aktyvumą Vakaruose ir griežčiau jį kontroliuoti, įšaldyti kai kuriuos ekonominius projektus, įskaitant naujų dujotiekių ir naftotiekių tiesimą. Bene radikaliausias pasiūlymas – išplėsti juoduosius sąrašus Rusijos piliečių, kuriems neleidžiama įvažiuoti į ES, įtraukti į juos daugumą aukštų rusų valdininkų ir netgi šalies prezidentą Dmitrijų Medvedevą, premjerą Vladimirą Putiną.
Kalbėta ir apie būtinybę siųsti civilius arba karinius stebėtojus į Gruziją, o esant galimybei – taikdarius.
Tartasi, gal derėtų surengti donorų konferenciją karo su Rusija sugriautai Gruzijai atstatyti.

Gruzinai prašo paramos

Prieš pat EVT posėdį Briuselyje V.Adamkus susitiko su atvykusiu Gruzijos premjeru Vladimeru (Lado) Gurgenidze. Šis prašė, kad ES padėtų šaliai atsistoti ant kojų ir išlaikyti teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas paaiškino, kokią užimą poziciją dėl sankcijų Rusijai taikymo.
Susirinkusius ES valstybių vadovus pasitiko į Briuselį atvykusių arba vietos gruzinų surengtas piketas. Kelios dešimtys plakatais nešinų žmonių garsiai reikalavo neatiduoti Gruzijos Kremliui ir nesibaiminti skirti griežtų sankcijų Rusijai. Vakar didžiuliai mitingai vyko ir pačioje Gruzijoje. Kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, gyvenantys gruzinai taip pat reiškė paramą savo tėvynei.

Baltijos šalis gins

Popiet prasidėjusiame ir iki vėlyvo vakaro trukusiame EVT posėdyje kalbėjo bemaž visų ES valstybių vadovai. Tokio lygio susitikimuose taip būna labai retai. Lietuvos Prezidentas kalbėjo bene griežčiausiai, ragino labai konkrečiais veiksmais siekti, kad Rusija pakeistų savo agresyvų elgesį ir požiūrį į valstybes kaimynes.
Tačiau parengtas EVT susitikimo rezoliucijos projektas nebuvo labai griežtas. Jame stengtasi išlaikyti gana diplomatišką toną. Lietuvos pareigūnai, atvykę su V.Adamkumi į Briuselį, reiškė viltį, kad iki susitikimo pabaigos dokumentas sugriežtės, nors nelabai tikėjo tokia perspektyva.
Su EVT nariais pirmiausia susitikęs ir paskui juos vienus diskutuoti palikęs Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Pötteringas žurnalistams labai aptakiai kalbėjo apie galimas sankcijas Rusijai. Jis netgi stengėsi vengti šio žodžio, aiškiai parodydamas, kad ES nesutaria šituo jautriu klausimu.
Kita vertus, Europos Parlamento vadovas pareiškė, kad Baltijos šalys nebūtų paliktos vienos, jei Rusija imtų joms grasinti.
"Prieš kelias dienas buvau Latvijoje. Žmonės ten, kaip Estijoje ir Lietuvoje, labai gerai atsimena tragiškus savo istorijos tarpsnius, pažymėtus svetimos valdžios, prievartos ir terorizmo", – sakė H.G.Pötteringas.

V.Landsbergio dūris

Rusija gali mėginti atnaujinti užšaldytų konfliktų Gruzijoje temą su naujai okupuotomis teritorijomis: Počio uostu, kurį vienašališkai vadina buferine zona, teigia europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Vakar Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje V.Landsbergis pasiteiravo Rusijos ambasadoriaus prie ES Vladimiro Čižovo, kokiu pagrindu šios šalies pajėgos vis dar užėmusios Gruzijos uostą Potį, nesantį separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijoje.
Kaip praneša BNS korespondentas Briuselyje, atsakydamas V.Čižovas tikino, kad Rusija nėra okupavusi Počio, o ten įsteigta buferinė zona visiškai atitinka Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo šešių punktų taikos planą.
"Ką Rusija daro? Ji įsteigė buferinę zoną, kad apsaugotų Pietų Osetijos teritoriją nuo ginkluotos Gruzijos atakos. Tai visiškai atitinka Sarkozy ir Medvedevo taikos planą, kuris sako, kad Rusijos pajėgos gali imtis papildomų saugumo priemonių. Tai viena saugumo priemonių", – aiškino Rusijos ambasadorius.
JAV valstybės sekretorės Condoleezos Rice pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Matthew Bryza, reaguodamas į šį V.Čižovo pareiškimą, sakė, kad jis paprasčiausiai neteisus.
"(Taikos plano – red. past.) paaiškinimuose, pasirašytuose Prancūzijos prezidento N.Sarkozy, ir tolesniuose paaiškinimuose, sankcionuotuose mano vadovės C.Rice, absoliučiai nekalbama apie buferines zonas. Juose sakoma, kad rusai gali patruliuoti zonose kelių kilometrų spinduliu aplink (Pietų Osetijos sostinę – red. past.) Cchinvalį, o ne Potyje, kuris yra už šimtų kilometrų nuo Cchinvalio", – sakė M.Bryza.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis kalbėdamas apie Rusijos pajėgų buvimą Gruzijoje prisiminė anekdotą, esą Sovietų Sąjungos sienos saugios, kai jos kareiviai yra abiejose sienos pusėse.