„Teisinė aplinka truputį stringa. (...) Įvertinus kasdien realiose aplinkybėse kylančias situacijas, pertvarkoje yra nemažai silpnų vietų. Viena jų – vaiko globos nustatymo terminai“, – po diskusijos apie vaiko teisių apsaugos reformą Vyriausybėje penktadienį BNS sakė LSA atstovė, Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė.

Pasak Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus Paslaugų šeimai ir vaikui poskyrio vedėjos Giedrės Vareikienės, teisės aktai numato, kad globa vaikui turi būti nustatoma per 16 darbo dienų, tačiau realiai ji nustatoma per mėnesį ar pusantro mėnesio.

„Kai paimamas vaikas iš šeimos, Vaiko teisių tarnyba per tris dienas turi kreiptis į teismą, teismas per dešimt dienų išnagrinėja prašymą, tad jie per tris dienas turi pateikti nurodymą savivaldybės administracijai. Visas tas procesas dažnai stringa – per ilgai užtrunka teisme“, – BNS sakė G. Vareikienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, šios problemos turėtų nebelikti pasikeitus reguliavimui.

„Apie tai galime kalbėti kaip apie tam tikrą praėjusį laiką, nes nuo sausio pirmos įsigaliojo laikinosios priežiūros institutas, kai apsaugom vaiką ir paimam iš šeimos, kur be teismo sprendimo – jeigu Vaiko teisės įvertina, kad vaikui yra pavojinga būti šeimoje – vaikas apgyvendinamas artimoje šeimai aplinkoje“, – BNS sakė L. Kukuraitis.

Pasak jo, į teismą bus kreipiamasi tik tada, kai laikina priežiūra negalima, pavyzdžiui, nėra artimųjų, giminaičių, arba tuomet, kai po laikinos priežiūros vaikui vis tiek nesaugu grįžti į šeimą.

„Mes galvojam, kad šitas sprendimas nuima didelį krūvį nuo teismų“, – kalbėjo ministras.

Pasak savivaldybių asociacijos, yra ir kitų trūkumų, pavyzdžiui, laikinieji prižiūrėtojai negali atstovauti vaikui nei mokykloje, nei poliklinikoje ar ligoninėje.

„Jei dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, dėl ligos ar išvykimo į užsienį, tėvai negali prižiūrėt vaiko, tai galima parašyt prašymą savivaldybės administracijai, kad vaikui priskirtų laikinąjį prižiūrėtoją, bet pagal dabar galiojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, tokiu atveju teisės ir pareigos tėvams išlieka. Tas prižiūrėti paskirtas žmogus neįgauna teisių vaikui atstovauti nei ugdymo, nei gydymo įstaigose“, – sakė G. Vareikienė.

Taip pat, jos teigimu, Civilinis kodeksas numato, kad globoti paimto vaiko teisėtas atstovas turėtų būti Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT), bet dažnai pastaroji jai priskirtas valstybines funkcijas įgaliojimų pagrindu perduoda globėjams ar jiems nepavaldžios įstaigos darbuotojams.

„Negali perleisti savo pareigos, niekur tai nenumatyta, su tokiu įgaliojimu gydymo įstaigoje yra negalimas atstovavimas“, – kalbėjo G. Vareikienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad „reforma yra didžiulė“, todėl normalu, kad ryškėja tam tikri trūkumai, tačiau sprendimų jiems ieškoma.

„Teisės aktų koregavimai vyksta, bet reikalinga labai didelė diskusija. (...) Ten kur aišku, ką daryti, darom sprendimus, kur ne – diskutuojam su praktikais ir teisininkais, kad surastume geriausią būdą“, – sakė L. Kukuraitis.

2018 metų liepą įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, jais pertvarkyta vaiko teisių apsaugos sistema.