O kas dirbs?
Sausį Lietuvą sukrėtė keturmečio Matuko tragedija. Nuo narkotikų apkvaitusi motina ir jos sugyventinis uždaužė mažylį. Dar vieno mažojo kankinio tragedija privertė Seimą pagaliau priimti įstatymą, draudžiantį visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą. Net anksčiau prieštaravę, dabar nedrįso priešintis, balsavimas pasitiktas plojimais. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad smurto prieš vaikus statistika tebėra bauginanti, o vaiko teisių specialistai sako, kad problema toli gražu neišspręsta. Dar laukia ir vaikų globos namų reforma, kuriai iki 2020 m. planuojama išleisti 77,5 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žadėjo iki vasaros vidurio centralizuoti ir reformuoti Vaiko teisių apsaugos sistemą, tačiau taip neatsitiko. Seimas tik rugsėjį pritarė Matuko vardą įgavusiai Vaiko teisių apsaugos tarnybos reformai, pagal kurią nuo ateinančių metų liepos 60 savivaldybių tarnybų taps pavaldžios Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, planuojama steigti 10 regioninių padalinių. Šiai reformai kitąmet valstybės biudžete numatyta 5,5 mln. eurų, nors kalbėta apie 8 mln. poreikį.
Kas yra tie žmonės, kurie dirbs? Ar tai yra tie patys žmonės, ar tai – kiti žmonės, ir kokie galų gale reikalavimai tiems žmonėms?
Vaiko teisių kontrolierė sako, kad nepakanka vien politinės valios centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą. Kol kas neatsakyta į labai daug klausimų. „Kas yra tie žmonės, kurie dirbs? Ar tai yra tie patys žmonės, ar tai – kiti žmonės, ir kokie galų gale reikalavimai tiems žmonėms?“ – klausė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Ikiteisminių tyrimų – daugėja
Policija teigia, kad pranešimų apie smurtą šeimose mažėja, tačiau ikiteisminių tyrimų – daugėja.
2016 m. policija gavo daugiau kaip 50 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Per šių metų 10 mėnesių – daugiau kaip 40 tūkst. Šiemet pranešimų sumažėjo 3 proc.
Per šių metų 10 mėnesių policija pradėjo 9 tūkst. 351 ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, t.y. 16,8 proc. daugiau, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad nesumažinę smurto prieš vaikus, neįvykdysime kitos labai svarbios reformos. Prieš dvejus metus Lietuva pasiskelbė, kad iki 2020 m. įgyvendins plataus masto pertvarkas ir šalyje nebeliks vaikų namų. Šiuo metu savivaldybių, valstybiniuose ir nevyriausybinių organizacijų vaikų globos namuose auga 2 tūkst. 896 vaikai iš jų tik 2 proc. – našlaičių.
„Jeigu mes nepadedame šeimoms, jeigu mes turim kasmet 1000 teismo nutarčių dėl laikino ar nuolatinio tėvystės, motinystės teisių apribojimo, tai bus didelis srautas vaikų, ir mums reikės kur nors juos padėti“, – kalbėjo Seimo narė D. Šakalienė.
Tikėjosi ne tokios reformos
Šiemet baigiasi pirmasis reformos etapas, išleista apie 6,5 mln. eurų. Už šiuos pinigus iš esmės vyko pasirengimas vykdyti reformą: sukurtas projekto logotipas, vykdomas visuomenės švietimas, įvertinta įstaigų darbuotojų kompetencija, jų mokymas, sudaryta globėjų ir įtėvių mokymo programa. Tačiau ar popieriniai darbai, nesibaigiančios diskusijos, metodikų rengimas neužgoš realių veiksmų?
Kol kas pertvarkoje atrinktos 26 įstaigos: 19 vaikų globos namų ir 7 suaugusiųjų, turinčių proto arba psichikos negalią, įstaigos. Maždaug pusė jų persikėlė į bendruomeninius namus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikina, kad sistemą siekiama pertvarkyti taip, jog likę be tėvų globos arba paimti iš socialinės rizikos šeimų vaikai toliau augtų šeimai artimoje aplinkoje.
„Jie galės gyventi ne didesniuose, kaip 8 vaikų bendruomenėse, ne instituciniuose namuose, ne už tvoros, bet mūsų tarpe arba butuose, arba namuose su socialinių darbuotojų priežiūra“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė sako, kad fizinis vaikų perkėlimas iš vienos pastogės į kitą nėra pertvarka. Reikėjo labiau skatinti globą šeimoje.
„Tai yra tiesiog išėjimas į mažesnius namus. Nėra tai tikroji reforma, ko mes labai tikėjomės“, – kalbėjo E. Žiobienė.
Tai yra tiesiog išėjimas į mažesnius namus. Nėra tai tikroji reforma, ko mes labai tikėjomės.
Skaičiuojama, kad iš viso šalyje reikės maždaug 750 globėjų šeimų, kurios galėtų pakeisti valdiškus namus. Norinčių priglobti yra, tačiau nėra didelio entuziazmo.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierei didelį nerimą kelia ir tai, kad siekiant gerinti statistiką, vaikai dažnai nepaimami iš asocialių, smurtaujančių šeimų.
„Stengiamasi gerai atrodyti kaip valstybė ir atskiros savivaldybės taip pat, kuo toliau, tuo mažiau ima vaikus iš šeimos vien todėl, kad nebeturi ar nenori turėti daugiau globos namų įstaigomis, todėl geriau vaikus palieka socialinėje rizikoje, kas yra baisu iš vaiko pusės“, – apgailestavo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Socialinės rizikos šeimose, kurių 9 676, pernai gyveno beveik 18,8 tūkst. vaikų. Beveik pusė (46 proc.) – šeimose, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, 42 proc. – su alkoholį, kitokius kvaišalus vartojančiais tėvais.
Ministras L. Kukuraitis sako esąs optimistas – reikia dirbti ir lydės sėkmė.
„Aš absoliučiai tikiu tuo ir galvoju, jei mes nepasirūpinsime savo vaikais, tai kas jais pasirūpins?“ – teigė L. Kukuraitis.
Naujausi komentarai