Vyriausybė mano, kad už mokslą neturėtų mokėti visi studentai, sesiją baigę be akademinių skolų, tai yra tie, kurių balai ne mažesni nei penketas.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą nemokamas mokslas garantuojamas tik tiems, kurių balų vidurkis ne mažesnis nei aštuoni.

Šioms švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus pasiūlytoms pataisoms vakar pritarė Strateginio planavimo komitetas. Jos bus dar kartą svarstomos neeiliniame Vyriausybės posėdyje pirmadienį. Posėdis šaukiamas, nes norima, kad šiuo klausimu jau pirmadienį apsispręstų į plenarinį posėdį susirinksiantis Seimas. Jis nesulaukdamas Vyriausybės išvados jau keliskart atidėjo šio klausimo svarstymą.
Pasak A.Monkevičiaus, galutinai dėl šio klausimo turėtų spėti apsispręsti dar šios kadencijos Seimas.

Pasak premjero Gedimino Kirkilo, tam, kad visi pažangūs studentai galėtų mokytis nemokamai, per metus reikės daugiau nei 50 mln. litų. Paklaustas, kokiomis lėšomis bus dengiamas minėtas poreikis, G.Kirkilas BNS sakė, jog teks perskirstyti biudžeto lėšas.

"Finansų ministras gavo užduotį numatyti šias lėšas kitų metų biudžeto projekte. Bus sumažintas asignavimas kitoms ministerijoms", – sakė G.Kirkilas.

Premjeras neigė prielaidas, kad šis Vyriausybės sprendimas populistinis, priimtas siekiant įtikti studentams prieš Seimo rinkimus.

Premjero teigimu, beprasmiškas ginčas yra stengtis nustatyti vienodą balų vidurkį tiksliųjų ir humanitarinių mokslų studentams, o vienintelis objektyvus ir realus kriterijus yra neturėti skolų. Tam ir pritarė Strateginio planavimo komitetas.

Aštuoneto sistema, arba dabar galiojančio "gerai besimokančio" studento samprata, nepatenkinti studentai rengė protestus ir Seimui įteikė peticiją, kurioje siūloma leisti už studijas nemokėti visiems studentams, kurie egzaminus išlaikė be skolų.