Praplaukioja trečdalį mokesčių

Neatlygintinai per Kuršių marias turi teisę keltis Neringos savivaldybės ar Smiltynės gyventojai, neįgalūs asmenys bei juridinių įmonių ar įstaigų atstovai, registruoti ir dirbantys šioje savivaldybėje.

Neabejojama, kad būtent dėl šios priežasties nuo 2011 iki 2017 metų bendrovių skaičius Neringoje formaliai padvigubėjo ir dabar siekia beveik pusę tūkstančio.

Visų jų atstovai turi teisę gauti leidimus "Smiltynės perkėlos" keltais keltis nemokamai.

Leidimai yra išduodami dvejiems metams. Bendrovės "Smiltynės perkėla" duomenimis, per 2016–2017 metus išduoti 8 782 tokie leidimai.

Iš jų – 2 511 juridinėms įmonėms, 1 078 – įstaigoms, 5 020 – Neringos ir 113 Smiltynės gyventojams.

Tai yra visi "pateptieji", kurie turi teisę išskirtinei lengvatai. O ja, kaip rodo "Smiltynės perkėlos" statistika, pernai naudotasi itin aktyviai.

2017-aisiais nemokamai per marias buvo perkelta daugiau nei 136 tūkst. transporto priemonių, 1,7 tūkst. priekabų, 115 tūkst. keleivių ir atlikti 347 specialieji reisai.

Neatlygintinai per Kuršių marias perkeltas transportas ir keleiviai pernai valstybei kainavo daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Šią sumą už atliktą paslaugą Susisiekimo ministerija pervedė "Smiltynės perkėlai".

O tai yra trečdalis visų Neringos savivaldybėje surinktų mokesčių ir įmokėtų į valstybės iždą.

"Versliausios" vietovės statusas

Lietuvoje tai yra beprecedentis atvejis, kai lengvatos "suryja" tokią surinktų mokesčių dalį.

Tad ne be reikalo klausiama, ar išties neatlygintinu perkėlimu per marias tikrai naudojasi tik tie, kuriems jis realiai priklauso?

Ar išties neregėtas skaičius Neringoje įregistruotų įmonių nėra fiktyvios ir įkurtos tik dėl nemokamo kelto leidimo?

"Versliausia savivaldybė Lietuvoje", – šmaikštauja suprantantieji, jog šis tariamas verslumas – fikcija, nes pusė tų bendrovių registruotos daugiabučiuose.

Dar pusė šimto šiuo metu bankrutuoja ar jau bankrutavo.

Be to, svetainės rekvizitai.lt, kur skelbiamos Lietuvoje veikiančios bendrovės, duomenimis, didžiosios dalies oficialiai Neringoje registruotų įmonių buveinių adresai nurodyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje ar kituose miestuose, o ne Nidoje, Preiloje ar Juodkrantėje.

"Į rekvizitai.lt duomenų bazę įrašomas tas bendrovės adresas, kuris nurodytas juridinių asmenų registre. Tačiau mūsų sistemoje adresai koreguojami, kai įmonės atstovas raštu patikslina, koks jo buveinės adresas turi būti skelbiamas viešai", – paaiškino portalo rekvizitai.lt atsakingas asmuo.

Kodėl įmonių adresai nesutampa su tais, kurie nurodyti juridinių asmenų registre (JAR), patikslino ir Registrų centro viešųjų ryšių specialistė Kristina Petrošienė: "Civilinis kodeksas numato tokią galimybę, t. y. kad valdymo organo vieta ir JAR nurodyta buveinė gali nesutapti. Pagal JAR nuostatus, registruojama tik viena buveinė, o sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai."

Taigi steigėjams, jei tik yra tokios galimybės, yra naudingiau nurodyti Neringos savivaldybės adresą, nes tada galioja kelto lengvata ir nereikia mokėti įvažiavimo (ekologinio) mokesčio.

Įtarimą dėl kai kurių įmonių fiktyvios veiklos kelia ir rekvizitai.lt nurodomas juose dirbančių žmonių skaičius.

Dažnoje tokioje Neringoje registruotoje bendrovėje yra vos vienas darbuotojas, pasitaiko, kad nėra nė vieno, o tai jau savaime kelia įtarimą, jog įmonė sukurta dėl valstybės teikiamų lengvatų Kuršių nerijoje dirbantiems asmenims.

Rebusas dėl gyventojų

Dar didesnę painiavą kelia tikrųjų Neringos gyventojų skaičius.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Neringoje buvo 3 097 gyventojai, iš jų 477 vaikai iki 15 metų.

Šios solidžios įstaigos pateikiama informacija tarsi ir nebūtų priežasčių abejoti.

"Nuolatinių gyventojų skaičių skaičiuojame remdamiesi visuotiniu gyventojų surašymu. Pastarasis surašymas vyko 2011-aisiais. Mes stebime, kiek žmonių mirė ar gimė, stebime kiekvieną migruojantį žmogų, kas atvyko ar išvyko. Yra nustatytas ES reglamentas, kaip skaičiuoti gyventojų pokytį, ir mes jo laikomės", – pabrėžė Valstybinio statistikos departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Gražina Sebeckienė.

Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryti rinkėjų sąrašai stipriai skiriasi nuo Statistikos departamento skaičių.

Per 2012-ųjų Seimo rinkimus Kopų, Smėlio ir Pušų rinkimų apylinkėse (Neringos savivaldybėje) balsuoti teisę turėjo 3 675 piliečiai, kai visų neringiškių skaičius tuo metu buvo tūkstančiu mažesnis.

Po ketverių metų Neringos rinkėjų dar labiau padaugėjo ir 2016-ųjų Seimo rinkimuose čia teisę balsuoti jau turėjo 4 031 asmuo, kai, anot Statistikos departamento, visų neringiškių, tarp jų ir dar neturinčių balsavimo teisės, vėl buvo beveik tūkstančiu mažiau.

"Mes informaciją gauname iš gyventojų registro. Pagal Savivaldybių rinkimų įstatymą, jei rinkėjas 90 dienų prieš rinkimus deklaravo savo gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje, jis įtraukiamas į tos savivaldybės rinkėjų sąrašus. Mes visą informaciją gauname iš gyventojų registro, pagal tai sudarytos apylinkės ir apygardos", – patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Neringa – viena tų retų Lietuvos savivaldybių, kur rinkėjai būna itin aktyvūs ir dažniausiai čia balsuoja daugiau nei pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių.

Taip buvo ir per 2016-ųjų Seimo rinkimus.

Beje, per šiuos rinkimus daugiau nei trečdalis Neringos rinkėjų (752 piliečiai) balsavo paštu, o tai irgi verčia kelti prielaidą, jog jie faktiškai gyvena ne Kuršių nerijoje.

Vietinių-nevietinių dilema

Stulbinantys ir nepaaiškinami nesutapimai dėl Neringos gyventojų skaičių čia nesibaigia.

Yra dar ir trečia Neringos gyventojų skaičiaus versija – 5 020. Tokiam skaičiui neringiškių "Smiltynės perkėla" per pastaruosius dvejus metus išdavė nemokamų leidimų keltis per marias.

Kiek tų neringiškių yra iš tikrųjų, neturi galimybių suskaičiuoti nė vietos valdžia.

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pripažino, kad gyventojų skaičiaus rebusas yra sena problema.

"Mes gi ir valstybės finansavimą gauname pagal Statistikos departamento pastarojo surašymo duomenis. O kaip tas surašymas vyko, labai gerai pamename. Atėjo surašinėtoja, paklausė, ar kaimynas čia gyvena, jai atsakė, kad negyvena, šitai ir užrašė. Dabar gyventojų, kurie Neringoje deklaravo gyvenamąją vietą, yra 4 800. Kaip tik prieš kelias dienas tikslinausi šį skaičių, o kaip atskirti vietinius-nevietinius, nežinau", – Neringos vadovas D.Jasaitis pateikė dar vieną, jau ketvirtą neringiškių skaičiaus versiją.

Daugiametė galvasopė

Meras neslėpė, kad tariamų neringiškių problema kelia daugybę iššūkių, pradedant nesurinktais įvažiavimo mokesčiais ir baigiant kosminėmis vietinių gyventojų sąskaitomis už šildymą daugiabučiuose.

Mat išvykėliai dažnai palieka šildymą beveik užsukę, ir kad sušildytų savo būstus, vietiniai priversti šildyti ir tuos, kuriuose žiemą niekas negyvena.

"Savivaldybei čia rankos surakintos, mes dažnai keliame klausimą, kaip mums išaiškinti tikruosius gyventojus, nes juk jiems visiems taikoma įvažiavimo rinkliavos lengvata. Tai yra mūsų savivaldybės pinigai, kurių mes negauname. Ir mes puikiai suprantame, kodėl tie žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą pas mus. Manyčiau, kad mažiausiai 10 procentų tų vietinių-nevietinių yra nevietiniai", – dėstė D.Jasaitis.

Nors dažnai esą Neringos savivaldybė kaltinama, kad ji pati suinteresuota didesniu gyventojų skaičiumi, nes teigiama, kad tada gauna jų mokamą gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Anot D.Jasaičio, GPM priklauso nuo įmonės buhalterio nurodomo kodo ir tai visai nereiškia, kad šis mokestis pateks į Neringos biudžetą.

"Pagal Registrų centro duomenis, Neringa – pati "versliausia" savivaldybė Lietuvoje, kurioje įsigyjama ir daugiausia patentų. Tai yra nemokamo kelto ir kitų lengvatų klausimas, ne kitaip. Bet finansavimą savivaldybei gatvių remontui ir kitoms reikmėms gauname pagal Statistikos departamento skelbiamą gyventojų skaičių, nors aptarnaujame iki pusės milijono žmonių per turizmo sezoną", – teigė D.Jasaitis.

Meras įsitikinęs, kad jei ateityje bus didinama keltų bilietų kaina ar vietinė rinkliava, "gyventojų" ir "įmonių" skaičius Neringoje dar labiau išaugs.

"Kaip atskirti vietinius nuo nevietinių – kol kas neišsprendžiama problema. Lietuviai yra labai verslūs, šiuo atveju – blogąja prasme, ir tą mes matome Neringos pavyzdžiu. Akivaizdu, jog dabar grupė fizinių ir juridinių asmenų naudojasi lengvatomis ir tarpsta biudžeto lėšomis. Šioje vietoje labiausiai pralaimi valstybė, Neringos savivaldybė ir sąžiningi mokesčių mokėtojai", – apgailestavo D.Jasaitis.