- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė ragina nustatyti vieningus aukštųjų mokyklų palyginimo rodiklius, tobulinti studijų programų rengimą ir vykdymą bei didinti studijų tarptautiškumą.
„Visos valstybinės aukštosios mokyklos imasi priemonių, orientuotų į studijų kokybės užtikrinimą, tačiau mūsų auditas rodo, kad šią sritį dar būtina tobulinti“, – antradienį išplatintame pranešime cituojama Valstybės kontrolės atstovė Kristina Česaitienė.
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad Valstybės kontrolės įžvalgos, rekomendacijos „koreliuoja su suplanuotais veiksmais ir dar kartą patvirtina, kad aukštojo mokslo sistema yra pribrendusi pokyčiams“.
„Studijų kokybės, aukštojo mokslo tarptautiškumo, konkurencingumo didinimo klausimai yra itin aktualūs. Tai ir strateginiai ministerijos tikslai aukštojo mokslo srityje. Todėl dėkojame Valstybės kontrolei už įžvalgas – tai bus papildomas akstinas visai aukštojo mokslo sistemai orientuotis į rezultatą, o politikams – priimti labai reikalingus sprendimus, padedančius siekti kokybės“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Daugiau dėmesio palyginimui, programų rengimui
Kaip nurodoma audito institucijos ataskaitoje, šiuo metu šalyje nėra nustatytų veiklos kokybės rodiklių, pagal kuriuos būtų galimybė palyginti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus.
Aštuonių įvertintų aukštųjų mokyklų duomenimis, universitetai stebi nuo 16 iki 66, kolegijos – nuo 56 iki 92 veiklos rodiklių, tačiau jie nepalyginami dėl skirtingų matavimo vienetų, skaičiavimo metodikos.
„Nesant palyginamų kokybės matavimo rodiklių nėra galimybės patikimai įvertinti veiklos kokybę ir rezultatus, su kuriais būtų siejamas finansavimas, kaip siekiama XVIII Vyriausybės programoje. Tokia geresnių rezultatų siekti skatinanti finansavimo praktika jau taikoma Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje“, – nurodoma dokumente.
Be kita ko, Valstybės kontrolė stojantiesiems į pirmos pakopos ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas rekomenduoja nustatyti vienodus minimalius reikalavimus, ne mažesnius nei stojantiems į valstybės finansuojamas vietas.
Nesant palyginamų kokybės matavimo rodiklių nėra galimybės patikimai įvertinti veiklos kokybę ir rezultatus, su kuriais būtų siejamas finansavimas.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad socialiniai partneriai ir studentai į programų rengimo procesą įtraukiami neretai tik formaliai, o daugiau nei trečdalis studentų atstovybių teigė, kad studentai programų rengime dalyvauja neaktyviai.
„Nustatyta, kad du universitetai ir keturios kolegijos į programų rengimą neįtraukė studentų, vienas universitetas į darbo grupės sudėtį neįtraukė socialinių partnerių, nors jie teikė nuomones ir rekomendacijas dėl programų rengimo“, – nurodoma dokumente.
„Nepakankamai įtraukiant socialinius partnerius ir studentus, nebus suprasti darbo rinkos ir mokymosi poreikiai, svarbūs studijų programų kokybei“, – teigiama jame.
Be to, kaip rodo auditas, bent 56,5 proc. vykdomų programų šių metų pradžioje nebuvo laiku įvertintos, nors jose mokosi apie 53 tūkst. (60,1 proc.) studentų.
Pasak auditorių, didesnė studijų tarptautiškumo plėtra didintų Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį patrauklumą, skatintų studentų ir dėstytojų judumą, leistų pritraukti talentų iš užsienio.
Lietuvoje buvo siekta, kad iki 2020 metų (iki koronaviruso pandemijos) 20 proc. studentų dalį savo studijų būtų mokęsi užsienyje, tačiau jų dalis nesiekė 4 procentų.
Kalbant apie atvykstančius studentus, Lietuva du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (22 proc.) pagal užsienio doktorantų dalį šalyje (10,1 proc.).
Valstybiniuose universitetuose vidutiniškai vykdoma po 23 programas (32 proc.) užsienio kalba, kolegijose – po tris (14 proc.).
Kaip nurodo Valstybės kontrolė, tai yra viena pagrindinių priežasčių, ribojančių galimybes pritraukti daugiau užsienio studentų ir didinti tarptautiškumą.
Pokyčiai – rudenį
Kaip nurodo ministerija, ji yra parengusi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimą, kuris pateiktas svarstyti Seimui rudens sesijoje.
ŠMSM teigimu, juo siekiama suvienodinti minimalius priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas vietas, tiek nefinansuojamas, kad nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio į auštąsias mokyklas ateitų tinkamai pasirengę studijoms pirmakursiai, o stojantiems į mokamas vietas nebebūtų taikomi žemesni reikalavimai.
„Kartu pateiktas bei Seime bus svarstomas ir kitas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama įtvirtinti nuostatą, kad už studijų pasiekimus aukštosioms mokykloms skiriamas papildomas finansavimas. Tikimasi, kad tai bus paskata aukštosioms mokykloms gerinti studijų kokybę“, – nurodoma pranešime.
Kad aukštosios mokyklos pašalintų jų išorinio ekspertinio vertinimo metu nustatytus trūkumus ir tobulintų veiklą, bus numatyti atsiskaitymo terminai ir detalizuota tokio atsiskaitymo tvarka. Tai šiemet atliks Studijų kokybės vertinimo centras.
Kaip informuoja ministerija, dar šiemet numatoma parengti ir tarptautiškumo skatinimo strateginį dokumentą, apimantį plėtros tikslus, prioritetus, priemones, rodiklius, finansavimą, terminus.
Vėliau, iki 2023 metų, bus sukurta ir patvirtinta užsienio studentų pritraukimo strategija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie nesutarimus keliantį desovietizacijos įstatymą: tai – savotiška Pandoros skrynia9
Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezisten...
-
Seimas svarstys siūlymą keisti žmogaus palaikų ekshumavimo tvarką1
Seimas nusprendė svarstyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, siūlančias keisti žmogaus palaikų ekshumavimo tvarką. ...
-
Neeilinis vaizdas Lietuvoje: iš dangaus nukrito didelis ledo luitas?2
Mokslo svetainės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ sekėjas pasidalijo neįprastu vaizdu. ...
-
Ministerija vertins siūlymą leisti merams tuokti: svarbu išgirsti daugiau nuomonių9
Teisingumo ministerija vertins Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus siūlymą leisti merams tuokti jaunavedžius, dėl to kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA). ...
-
Šiauliuose vyks skautijos pavasario šventė1
Šiauliuose šeštadienį vyks kasmetinė Lietuvos skautijos pavasario šventė, pavadinta „Į saulę“. ...
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais6
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
Palangoje vyks išskirtinis festivalis šalies senjorams5
Šį rudenį Palanga tikrąja to žodžio prasme virs Močiučių kurortu. Šiemet pirmą kartą vyksiantis festivalis „Senjorų savaitė“ pakvies visus Lietuvos senjorus į Palangą, kur jų lauks muzikiniai, sportiniai ir edukaciniai ...
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos6
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. ...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
V. Rupšys palaiko siūlymą vietoje ratinių kovos mašinų įsigyti vikšrines6
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašin...