Ekspertai tokį reiškinį vertina skeptiškai, teigdami, kad šių vaikų integraciją sunkina netolygios galimybės išmokti lietuvių kalbą ir gauti švietimo pagalbą. Taip pat, pasak jų, neužtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos tobulinimas pedagogams, kuris padėtų įgyti reikiamų kompetencijų ir pasirengti ugdyti užsieniečius vaikus.
„Auditas rodo, kad šiandien užsieniečių vaikų ugdymas, iš esmės, vyksta labai nesistemiškai. Trūksta tiek valstybinės į ateitį nukreiptos ugdymo koncepcijos, tiek gerai koordinuoto centrinės ir vietos valdžios veikimo. Todėl būtina sukurti nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo modelį. Išsprendę integracijos iššūkius, kartu užkirsime kelią galimoms socialinėms įtampoms ateityje“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Auditas atskleidė, kad užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, dalis kasmet mažėja. 2022–2023 metais jų buvo beveik 56 proc., o 2024–2025 m. – 44 proc. Beveik pusė jų mokėsi rusų (beveik 29 proc.) ir ukrainiečių (beveik 21 proc.) kalbomis, todėl jų galimybės toliau mokytis lietuviškose aukštosiose mokyklose ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra ribotos.
Kad situacija pasikeistų, vienas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduojamų būdų – intensyvus mokymasis išlyginamosiose klasėse.
2024–2025 m. m. vos 8,7 proc. atvykusių užsieniečių mokinių pirmuosius metus intensyviai lietuvių kalbos mokėsi tokiose klasėse. Daugiau nei pusėje audito metu vertintų bendrojo ugdymo mokyklų 5–12 kl. užsieniečiai vaikai pirmaisiais atvykimo metais lietuvių kalbos mokėsi bendrose klasėse. Mokyklos nurodė, kad užsieniečiams vaikams atskirų lietuvių kalbos pamokų organizuoti negali, nes trūksta mokytojų.
Be to, pažymi auditoriai, mokytojams reikalingos kompetencijos dirbti su užsieniečiais mokiniais, taip pat nėra rodiklių, kuriais matuojama pažanga, nevertinami integracijos rezultatai, o duomenys apie finansavimą nėra sistemingai renkami.
Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo sukurti nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelį, kad būtų užtikrinta jų integracija į bendrojo ugdymo sistemą.
Jį įgyvendinus, daugiau nei pusė šių vaikų mokytųsi lietuvių mokomąja kalba, sumažėtų mokinių, nepasiekiančių slenkstinio lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimų lygio. Be to, kasmet ne mažiau nei 100 pedagogų keltų kompetencijas pagal nacionalinę užsieniečių vaikų ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programą ir geriau pasirengtų dirbti su šiais vaikais.
(be temos)
(be temos)