Pereiti į pagrindinį turinį

Vasarą daugėja pranešimų apie sugedusį maistą: viskas, ką reikia žinoti pirkėjui

2024-07-19 00:36
LNK inf.

Vasarą pasirodo daugiau pranešimų apie nesaugius ar kuo nors užterštus maisto produktus. Žmonės dalijasi tokių produktų nuotraukomis ir siekia žalos atlyginimo iš parduotuvių, tačiau ne visada būtent parduotuvės yra atsakingos už sugedusį ar pažeistą produktą. Šia tema plačiau šnekėjo „TGS Baltic“ sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų ir industrijos patarėja Aleksandra Fedotova.

Vasarą daugėja pranešimų apie sugedusį maistą: viskas, ką reikia žinoti pirkėjui
Vasarą daugėja pranešimų apie sugedusį maistą: viskas, ką reikia žinoti pirkėjui / 123rf, freepik.com nuotr.

„Patys pirmieji vartotojo veiksmai: jis turėtų kreiptis į tą prekybos vietą, iš kurios įsigijo produktą. Dažniausia paprašoma, kad žmogus su savimi turėtų kvitą, bet tai nėra pagrindinis niuansas. Žmogus turi ateiti ir pasakyti, kad įsigijo nekokybišką prekę, ir ją parodyti, atnešti į tą prekybos vietą“, – sakė ekspertė.

– Ar namuose pamačius kokių nors produkto nekokybės ženklų ar pažeistą pakuotę, reikia tai fiksuoti, fotografuoti?

 – Turbūt šiais laikais visi fiksuoja, tai nepakenks, jei vyks nesutarimas su prekybos vieta, galima parodyti ir šiuos įrodymus.

– Pavyzdžiui, nuvykstu į vietą, iš kurios įsigijau produktą, parodau nekokybišką prekę, bet prekybininkas sako, kad ne jo prekybos vietoje atsirado tų pažeidimų. Ar aš turiu toliau tuo rūpintis pats, ar prekybininko atsakomybė spręsti šią problemą?

– Vartotojas neturėtų tuo rūpintis. Jis ateina į prekybos vietą, kurioje įsigijo, ir prekybininkas turi tuo rūpintis. Dažniausiai taip ir yra. Prekybos vieta tą prekę susigrąžins, vartotojas susigrąžins pinigus ar bandys kažkaip išspręsti konfliktą, o tolesnius veiksmus prekybos centrai jau sprendžia patys, t. y. verslas su verslu, kaip jie reaguos į tą kokybės pažeidimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jei padariniai yra truputėlį liūdnesni, pavyzdžiui, suvartojome produktą, kuris buvo užkrėstas kažkuo, nekokybiškas, ir dėl to patiriame tam tikrų negalavimų, apsinuodijame, ką tokiu atveju reikėtų daryti?

– Jeigu žmogus apsinuodijo ir tikrai žino, kad maistu, bet nesikreipė į gydymo įstaigą, jis gali kreiptis į atsakingą instituciją, šiuo atveju – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), ir pranešti, kad įsigijo galimai nesaugų, nekokybišką produktą, kuriuo apsinuodijo. Institucija pradės tyrimą ir jeigu matys poreikį, įtrauks kitą instituciją – Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kuris tirs apsinuodijimo faktus. Jeigu žmogus pateko į ligoninę ar kreipėsi į gydymo įstaigą, dažniausiai ši informacija automatiškai keliauja į NVSC, kuriam yra pranešama, kad žmogus apsinuodijo, greičiausiai apsinuodijo maistu, įsitraukia ši institucija, o prireikus ir VMVT, kurios kartu atlieka tyrimą. Šiuo atveju prekybininkui ar verslui, kuris į rinką pateikė tą produktą, grėstų griežtesnė atsakomybė – sankcijos iki 12 tūkst. eurų, tai būtų bauda į valstybės biudžetą, bet vartotojui tai neužkerta kelio kreiptis dėl žalos

Yra pildomos tam tikros anketos ir institucija tikrai gali nustatyti, kuriuo būtent maistu buvo apsinuodyta.

– Jeigu, pavyzdžiui, apsinuodijau žuvimi, bet prekybininkas tikina, kad žuvis kokybiška, kaip man reikėtų įrodyti faktą, kad apsinuodijau būtent ta žuvimi?

– Šio fakto gydymo įstaiga jums turbūt nepatvirtins, bet jie tikrai patvirtins, kad tai apsinuodijimas maistu. Yra pildomos tam tikros anketos ir institucija tikrai gali nustatyti, kuriuo būtent maistu buvo apsinuodyta, eliminuodama, sakykime, nepavojingus produktus, kurių suvalgę jūs tikrai neturėtumėte apsinuodyti. Tai būtų preliminari išvada, kad tikrai galimai dėl žuvies. Vėliau dėl to turėtų vykti daugybė patikrinimų prekybos vietoje, galimai būtų atlikti tos žuvies partijos laboratoriniai tyrimai, jei būtų nustatytas mikrobiologinis užteršimas, tada galima būtų nustatyti, kad apsinuodijote būtent dėl to.

– Ar įsigijus produktą turgavietėje galioja ta pati procedūra apsinuodijus?

– Mano manymu, būtų truputėlį apsunkinta procedūra, vien dėl to, kad turgavietėse dažniausiai prekiauja privatūs asmenys, bet privatus asmuo, jei vykdo tokią veiklą, vis tiek turi būti registruotas VMVT kaip maisto tvarkymo subjektas ir jam galioja tos pačios atsakomybės. Taip pat tos atsakomybės gali galioti ir turgaus administracijai.

– Kokiais maisto produktais žmonės dažniausiai apsinuodija?

– Vyrauja vištiena, taip pat kiaušiniai, kurie gali sukelti salmoneliozę. Taip pat, kad ir kaip būtų keista, jeigu gaminant kokius nors desertus, tortus buvo panaudoti, sakykime, kiaušiniai, kurie buvo apkrėsti salmonele, vėlgi, jautrūs žmonės gali apsinuodyti.

– Kaip dėl kandžių lervų? Tai nėra nesaugus, bet tiesiog nepriimtinas vartotojui produktas. Kaip elgtis tokiu atveju?

– Vėlgi, turite kreiptis į prekybininką, iš kurio įsigijote, jis turėtų grąžinti pinigus, pasiimti produktą ir išimti visą tą produkciją iš prekybos, nes greičiausiai užteršta bus ne viena pakuotė, o galimai visa partija.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų