Pereiti į pagrindinį turinį

Vasario 16-oji: šventė nepaisant pavojų

2018-01-24 10:32
DMN inf.

Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje virtualioje parodoje apžvelgiama, kaip sovietinės okupacijos metais buvo minima Vasario 16-osios šventė ir kaip sovietų valdžia bandė su tuo kovoti.

iš marlės pasiūta vėliava, 1957 m. vasario 16 d. naktį iškelta medžių viršūnėse Gailaičių ir Pašilės kaimuose Sedos rajone iš marlės pasiūta vėliava, 1957 m. vasario 16 d. naktį iškelta medžių viršūnėse Gailaičių ir Pašilės kaimuose Sedos rajone iš marlės pasiūta vėliava, 1957 m. vasario 16 d. naktį iškelta medžių viršūnėse Gailaičių ir Pašilės kaimuose Sedos rajone

Uždrausta, bet nepamiršta

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos valstybės santvarkos griovimas, jos tradicijų ir simbolių naikinimas. 1940 m. rugsėjo 26 d. panaikinta ir uždrausta Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo – valstybinė šventė. Tačiau Lietuvos nepriklausomybės idėją įprasminusi šventė liko gyva visuomenės atmintyje.

Šios Lietuvai ypatingos dienos minėjimai buvo svarbi tautos savimonės dalis, protesto prieš okupacinį režimą išraiška ir viena iš antisovietinio pasipriešinimo formų.

"Ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai Vasario 16-osios atminimą įprasmindavo kasmet šios šventės proga skelbdami šventinius įsakymus, kuriose pabrėždavo nepriklausomybės idėjos reikšmę laisvės kovoms ir tautos tapatybei, reikšdavo padėkas kovotojams ir rėmėjams už ryžtą ginti tėvynę. Partizanų ir pogrindžio organizacijų spaudoje buvo primenamas istorinis tautos kelias ir kovų už nepriklausomybę prasmė, raginama branginti Vasario 16-osios idėją kaip pamatinę tautos vertybę", – pastebi Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė.

Neliko pasyvūs

Parodoje galima susipažinti su Lietuvos ypatingajame archyve saugomu 1945 m. vasario 16 d. Biržuose, ant tvoros Vilniaus gatvėje, iškabintu pogrindinės organizacijos Lietuvos išlaisvinimo sąjungos atsišaukimu. Originalus dokumentas publikuotas lietuvių ir rusų kalbomis.

Šios Lietuvai ypatingos dienos minėjimai buvo svarbi tautos savimonės dalis, protesto prieš okupacinį režimą išraiška ir viena iš antisovietinio pasipriešinimo formų.

Įspūdingas – ir skurdžiomis priemonėmis pagamintas plakatas, kurį Vasario 16-osios proga 1949 m. nupiešė ir naktį ant trijų telegrafo stulpų Vilkaviškyje iškabino Juozas Jurgelaitis ir Vytas Kadusauskas.

Nuslopinus partizaninį judėjimą, Vasario 16-osios minėjimai tapo viena svarbesnių neginkluotos antisovietinės veiklos formų, nors sovietų valdžia švęsti Vasario 16-ąją draudė ir vertino tai kaip politinį nusikaltimą. Minėjimų dalyviai buvo teisiami, įkalinami, šalinami iš mokyklų, kviečiami perspėjamųjų pokalbių, tačiau saugumo struktūroms ne visada pavykdavo išaiškinti antisovietinių akcijų dalyvius.

Parodoje eksponuojami ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dokumentai, viešai platinti atsišaukimai, pogrindiniai laikraščiai, skirti Vasario 16-ajai. Jų autoriai – ne tik partizanai, bet ir pilnametystės nesulaukę gimnazistai, paprasti provincijos ir miestų gyventojai. Rašyti ranka ar spausdinti mašinėle, papuošti įgudusio dailininko mėgėjo rankos piešta tautine simbolika ar nukopijuotu Vyčiu. Papildyti represinių struktūrų pastabomis apie radimo vietą ir Lietuvos istorikų surinkta informacija apie autorius, jų persekiojimą, – visi jie liudijo, kad tauta ne tik troško laisvės, bet ir kovojo jai prieinamais būdais.

Įspūdingi liudijimai, pasiekę iš tremties vietų – pvz., Antalijos Grinevičiūtės ranka rašytas laikraštėlis "Tautos taku", kuris buvo platinamas Intos lageryje Komijoje.

Režimo agonija

1988 m. vasario 11 d. JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, remdamasis JAV Kongreso rezoliucija, Vasario 16-ąją paskelbė Lietuvos nepriklausomybės diena ir pasiūlė ją minėti kaip visoms laisvės ir nepriklausomybės siekiančioms tautoms svarbią dieną. Sovietų valdžia, reaguodama į šį pareiškimą, 1988 m. vasario 15 d. Vilniuje organizavo mitingą, kuriame pasmerkė JAV prezidento proklamaciją. 1988 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo įvesta pusiau karinė padėtis. Miesto gatvėse patruliavo sustiprinti KGB, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės, milicijos, draugovininkų ir partinių-sovietinių darbuotojų būriai, praeiviams uždrausta rinktis į didelius susibūrimus.

Vasario 16 d. ryte disidentai Vytautas Bogušis, Felicija Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas buvo atvesdinti į KGB pastatą ir iki pat vakaro tardytojų apklausiami. Virtualioje parodoje paskelbtas F.N.Sadūnaitės apklausos protokolo įrašas.

Demonstracijų surengti nepavyko, tačiau Vasario 16-osios minėjimo akcijos vis tiek įvyko. Vilniuje, Rasų kapinėse, ant Jono Basanavičiaus kapo buvo padėtos gėlės, Šv.Mikalojaus bažnyčioje aukotos specialios šv.Mišios, o vėlų vakarą žmonės susirinko prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir Gedimino aikštėje, kur buvo giedamas Lietuvos himnas ir patriotinės dainos. Tai buvo paskutinis nesankcionuotas Vasario 16-osios minėjimas sovietinėje Lietuvoje. Nepaisant grasinimų ir trumpalaikių sulaikymų, nė vienas asmuo už dalyvavimą Vasario 16-osios minėjime nebuvo nuteistas.

1988 m. lapkričio mėnesį sovietų valdžia grąžino Lietuvos valstybės simbolius – trispalvę ir himną. 1989 m., po ilgų draudimo metų, pirmą kartą visoje Lietuvoje viešai ir iškilmingai buvo švenčiama Vasario 16-oji.

1988 m. Lietuvoje įvyko paskutinis nesankcionuotas Vasario 16-osios minėjimas. 1989 m. vasario 16-oji jau švęsta viešai ir iškilmingai visoje Lietuvoje. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – valstybine švente vėl paskelbta 1990 m. spalio 25 d.

Parodoje eksponuojami dokumentai ir fotonuotraukos, saugomi Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB), Lietuvos komunistų partijos ir kituose fonduose. Taip pat eksponuojamos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos fotonuotraukos.

Su parodos eksponatais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų