Veido apsaugos priemonės sukėlė įtarimų: Lietuvoje – kaukių klastotės?

Įtarimą sukėlė kainos

"Mes į Lietuvos rinką tiekiame apsaugines veido kaukes. Mokame mokesčius, perkame tik iš oficialių gamintojų, tik sertifikuotas prekes. Labai gerai žinau, už kiek parduoda kaukes didieji gamintojai, tačiau nustebino, kad Lietuvoje tų kaukių kainos staiga ėmė kristi iki nerealios ribos. Pradėjau domėtis, kodėl taip yra", – pasakojo verslininkas Vytautas N. (vardas pakeistas – A.D.).

Pašnekovas teigė ėmęs lyginti to paties modelio internete siūlomų kaukių kainas bei kokybę, o tada ir pamatęs, kad tai yra padirbiniai.

"Kur tos kaukės klastojamos? Kinijoje. Mūsų muitininkai turbūt nesugeba atskirti tų klastočių ir sukontroliuoti jų srauto, kuris dabar plūsta į Lietuvą. KN95 kaukė, kuri gali būti naudojama 8 valandas, Kinijoje kainuoja apie 1,3 euro. Pridėkime oro transporto paslaugas – apie 30 centų, dar – muito mokestis Lietuvoje, pakuotės mokestis, kiti mokesčiai ir jau Lietuvoje gauname vienos tokios kaukės kainą 1,85 euro", – kalbėjo šias paklausias prekes iš Kinijos importuojantis verslininkas.

Įtarimai: stambios kinų apsaugos priemonių gamintojos kaukes į rinką tiekiantys verslo atstovai įsitikinę, kad Lietuvą pasiekia nesertifikuotos šių kaukių klastotės. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

O Lietuvoje jomis internetu prekiaujama ir už 1,2, ir už 1,59, ir už 1,79 euro.

"Pasikalbėjau su tiekėjais, jie atsiuntė savo produkcijos nuotraukas, kurias siunčia į Vokietiją, atsiuntė vienos kainą, kuri lygi beveik dviem eurams. Sulyginau nuotraukas, kurios reklamuojamos Lietuvoje, ir tas, kurios siunčiamos tiesiogiai iš gamintojo. Akivaizdžiai matyti, kad yra suklastota gamintojo pakuotė, į kurią įdėtas neaiškios kilmės produktas", – tikino pašnekovas.

"Stebuklų nebūna"

Tiekėjų atstovo teigimu, jam gamintojai patvirtino, kad prieš du mėnesius medžiaga, iš kurios gaminamos kaukės, pabrango penkis kartus.

Esą anksčiau tona kainavo 2 tūkst. JAV dolerių, dabar kainuoja 10 tūkst.

"Tai kaip gali būti, kad pas mus tos kaukės pinga? Iš ko jos gaminamos, kas jas gamina ir kaip? Kas gali garantuoti jų kokybę? Juolab šie gamintojai kaukes parduoda milijonais, o ne dešimtimis ar šimtais tūkstančių. O pas mus milijoninių užsakymų niekas net nedaro. Jau vien tai verčia abejoti, ar čia tikrai to gamintojo produktas, kuris deklaruojamas. O dar pardavimo kaina, kuri mažesnė už savikainą. Taigi stebuklų nebūna", – įsitikinęs Vytautas N.

Akivaizdžiai matyti, kad yra suklastota gamintojo pakuotė, į kurią įdėtas neaiškios kilmės produktas.

Gaminius klastoja Kinijoje

Kaukių klastotės Lietuvą esą pasiekia lygiai tuo pačiu keliu kaip ir originalios sertifikuotos prekės, tačiau padirbinių čia niekas neidentifikuoja.

"Neįsivaizduoju, kaip atrodo jų dokumentai, bet jie apgauna Lietuvos kontroliuojančias institucijas, jie apgauna pačią sistemą. Pavyzdžiui, Kinija nuo balandžio 1 d. į ES leidžia išvežti kaukes tik pagal atitinkamą sąrašą, o nuo balandžio 10 d. įvedė privalomą sertifikatą ant paties gaminio. Įtariu, kad pas mus muitinėje net nežino apie tokius dalykus", – svarstė pašnekovas.

Tiekėjų atstovo manymu, padirbiniai gaminami pačioje Kinijoje, kinai – labai versli tauta.

Galimas dalykas, kad šiuo metu paklausiausią pasaulyje prekę siuva namudininkai, neatmetama, kad veikia ir nusikalstamos grupuotės.

"Galima spėti, kad jie įsigyja žinomo gamintojo prekės pavyzdį, pagamina jį, pasigamina pakuotę ir parduoda kaip originalią prekę. Panašiai kaip žinomų prekių ženklų sportinius batelius, drabužius, rankines ar elektroniką. Tačiau kokia tų kaukių kokybė, iš ko jos pagamintos, niekas nežino", – teigė Vytautas N.

Dėl kokybės – jokių garantijų

Tos pigios kaukės masiškai parduodamos internete. Jas perka ne tik pavieniai asmenys, bet ir gydymo ar kitos įstaigos.

"Vartotojas, įsigydamas tokią prekę, net nežino, ką jis perka. Nors internetinis pardavėjas, spėju, nujaučia, ką jis parduoda. Kas kaltas? Muitinė turi griežtai kontroliuoti. Kaip nustatyti, ar tai padirbinys? Pasiimti originalią prekę ir lyginti. Tokios prekės juk yra kataloguojamos. Tegul kreipiasi į laboratoriją, kuri nurodyta prekės sertifikate, ir sužinos. Juk tai yra viešai prieinami duomenys", – tvirtino su kaukių klastotėmis susidūręs verslininkas.

Palyginimas: Kinijos apsauginių kaukių gamintojos sertifikuoti produktai akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kuriais masiškai prekiaujama internete. (Gamintojų nuotr.)

Esą tam ir sukurtas kontrolės mechanizmas, kuris turi veikti.

Kaukių klastočių importas į Lietuvą – milijoninis. Verslininko manymu, dėl to, galbūt ką nors įtardama, Lietuvos muitinė po Velykų įvedė vadinamąjį raudoną koridorių apsaugos priemonėms.

Pradėta tikrinti, ar prekės atitinka sertifikatus. O dar ne taip seniai nereikėjo jokių sertifikatų. Esą galėjo vežti, ką nori.

"Mes dabar vežame kaukes į Ispaniją, Lenkiją, Vokietiją. Ten yra labai griežta kokybės kontrolė. Lietuva tuo klausimu – miręs kraštas. Čia reikia kuo pigesnės prekės, ir nesvarbu, iš ko ji pagaminta. Juk tereikia paimti ir patikrinti, ar tikrai atitinka tai, kas parašyta sertifikatuose. Bet niekas to nedaro, nes niekam tai neįdomu. Ir apskritai, man atrodo, kad čia kažkieno kontroliuojamas verslas", – svarstė Vytautas N.

Tad kokias kaukes nešioja žmonės Lietuvoje, neaišku. Ar jie yra saugūs, prisidengę tomis kaukėmis, taip pat nežinia.

Muitinėje padirbinių nepastebėjo

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė Rita Kunickienė patvirtino, kad su medicininių kaukių klastotėmis kol kas susidurti neteko.

"Deklaruojant kaukes į laisvą apyvartą, tikriname, kad prekė atitiktų pateiktus dokumentus. Bet tikrai neteko susidurti su apsaugos priemonių klastotėmis. Pirmiausia, kai deklaruojama prekė, yra pateikiami jos dokumentai – kilmės sertifikatai. Ar tie sertifikatai gali būti suklastoti? Jeigu dokumentų įforminimo metu muitinės pareigūnui kyla klausimų dėl galimo dokumentų klastojimo, krovinys yra sulaikomas ir atliekamas tyrimas", – pabrėžė R.Kunickienė.

Per visą karantino laikotarpį, kai į Lietuvą buvo gabenamos apsaugos priemonės, su jų klastotėmis bent jau Klaipėdos muitininkai tikina nesusidūrę.

Didžiosios apsaugos priemonių siuntos keliavo per Kauno teritorinę muitinę, Klaipėdoje jų buvo mažiau.

Testuoja priemonių kokybę

Kauno technologijos universitete (KTU) yra vienintelė Lietuvoje laboratorija, galinti testuoti respiratorius ir kaukes.

Vilniaus savivaldybės prašymu joje jau tirta įsigytų respiratorių kokybė.

Paklaustas, kaip vertina į Lietuvą įvežamų apsaugos priemonių kokybę, KTU Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius teigė, kad tarp tų, kurias testavo, buvo ir abejotinos kokybės.

"Pirmiausia, jų ženklinimas nebuvo teisingas. Filtravimo medžiaga nebuvo bloga, bet pagrindinė problema – prigludimas prie veido. Nes tie gaminiai, kurių buvo labai daug įvežta, nelabai gerai priglunda ir todėl apsaugos efektyvumas yra mažesnis, nei gamintojas deklaruoja", – kalbėjo D.Martuzevičius.

Apsaugos klausimas – sudėtingas

Tuos respiratorius, kuriuos mokslininkai testavo, klastotėmis esą vadinti negalima būtų.

Tuo metu buvo toks didelis jų poreikis, kad sertifikuotų, žinomų gamintojų apsaugos priemonių rinkoje tiesiog nebuvo.

"Ir dabar kokybiškų apsaugos priemonių gauti sunku, nes yra ribojamas eksportas. Visos šios apsaugos priemonės yra iš Kinijos. Kadangi poreikis buvo didelis, turbūt buvo nuspręsta gaminti greičiau ir daugiau, aukojant kokybę. Sulaukėme daug prašymų ir iš gydymo įstaigų, ir iš privačių bendrovių, kad ištirtume apsaugos priemonių kokybę. Turiu pripažinti, buvo didelis susirūpinimas ir naudotojų, ir importuotojų, kokio lygio produktas yra pateikiamas rinkai", – teigė D.Martuzevičius.

Mokslininkai netgi sudarė rekomendacijų sąrašą, kaip vertinti apsaugos priemones, jas apžiūrėjus vizualiai.

"Vienas pagrindinių dalykų yra tvirtinimas. Respiratorius turi būti tvirtinamas už galvos, o ne už ausų. Kitas svarbus momentas – prigludimas prie nosies. Daugumoje respiratorių yra viela, kad būtų ją galima suformuoti pagal nosies formą, bet daugumoje tų priemonių nėra tarpinės, kuri pagerintų prigludimą prie nosies balnelio. Todėl net ir suformavus vielą, lieka tarpas, pro kurį patenka oras, ir apsaugos efektyvumas sumenksta nuo 95 iki 60–75 procentų", – vardijo profesorius.

Mokslininkas pabrėžė, kad respiratoriai nėra skirti plačiajai visuomenei ir dabar naudojami tik iš bėdos.

Tai yra darbo apsaugos priemonės profesionalams. Ir esą tikėtis, kad su jomis bus patogu, nereikėtų.

"Be to, žmonės ne visada teisingai jas užsideda, prispaudžia, suformuoja. Kartoju, kaukės skirtos ne plačiajai visuomenei. Žmonėms turėtų pakakti ir paprastų medicininių kaukių, kad virusas nesklistų į aplinką. O save apsaugoti yra sudėtingiau", – pabrėžė D.Martuzevičius.