"Diplomatai" prisidirbo

Grupės Lietuvos piliečių "taikdariška misija" į Baltarusiją, siekiant "gerinti draugiškus kaimyninių šalių santykius", šių metų sausį nesukėlė rimtesnės reakcijos nei Lietuvos visuomenėje, nei tarp politikų.

Nors Baltarusijos propagandistams tai buvo skanus kąsnis interpretacijoms apie "badaujančią Lietuvą", nes tuomet pats Aliaksandras Lukašenka "delegacijos" vadovei Erikai Švenčionienei pažadėjo lietuviams nepagailėti grikių kruopų.

Pastaroji paleckininkų kelionė į Maskvą jau vyko visai kitomis aplinkybėmis – beveik pusmetį tęsiantis atvirai Rusijos agresijai prieš Ukrainą, o metas "vizitui" buvo pasirinktas panašiu laiku kaip ir prieš 82 metus, kai "Liaudies seimas" važiavo į Lietuvą parvežti J.Stalino saulės.

Šįkart šie veikėjai dalyvavo propagandinėje TV laidoje, neslėpdami priešiškumo Lietuvos valstybei.

Prelegentai: Maskvoje viešėję D.Norkus, E.Švenčionienė ir dar keli veikėjai iš Lietuvos dalyvavo propagandinio Rusijos TV kanalo "Rossija segodnia" laidoje.TV laidos stop kadras.

"Reikia kažko imtis"

Po tokių "liaudies diplomatų" kelionių į Lietuvai itin nedraugiškas šalis, ypač po pastarojo vizito į Maskvą, garsiai prabilta apie nelojalumo Lietuvai pasekmes.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dimisijos generolas, dabar parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Pocius garsiai prakalbo apie nelojalių asmenų deportavimą iš Lietuvos ir net pilietybės atėmimą, pridūręs, kad pirmiausia šį klausimą aptars NSGK ir kreipsis į teisininkus.

"Kažką daryti tikrai reikia, nes to toleruoti tikrai negalima. Latviai turi įstatymą, pagal kurį gali būti atimta šalies pilietybė žmogui, nelojaliam valstybei. Žinau, kad ir estai taiko deportavimą, veikiantiems prieš jų valstybės nacionalinio saugumo interesus. Į mano siūlymą kolegos sureagavo normaliai, kol kas nesulaukiau priekaištų ar prieštaravimų", – tikino A.Pocius.

Negirdėjo ir nežino?

Paklausta, ar girdėjo viešus siūlymus jai ir jos bendražygiams, su kuriais vyko į Maskvą, atimti pilietybę, E.Švenčionienė tikino nieko apie tai nežinanti.

"Nieko negirdėjau, neskaičiau, neturėjau tam laiko. Atsiprašau, skubu į autobusą. Gal paskambinkite vėliau, gerai?" – nedaugžodžiavo E.Švenčionienė, kuri vėliau nei tą pačią, nei kitą dieną telefonu nebeatsiliepė.

Neatsiliepė ir pagarsėjęs jos bendražygis Edikas Jagelavičius, tad sužinoti jo nuomonę apie tikimybę netekti Lietuvos pilietybės taip pat nepasisekė.

Įkvėpė latvių iniciatyva

Idėja dėl pilietybės atėmimo buvo kilusi jau anksčiau, kai balandį Latvijos parlamentas patvirtino pilietybės įstatymo pataisas, pagal kurias karo nusikaltimus ar kitus tarptautinės teisės baudžiamus nusikaltimus prieš kitas demokratines valstybes remiantys asmenys gali netekti Latvijos pilietybės.

Praėjus trims savaitėms po to, panašios iniciatyvos ėmėsi ir Lietuvos Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, gegužės 9 d. pasiūlęs svarstyti teisines galimybes atimti Lietuvos Respublikos pilietybę iš asmenų, kurie veikia prieš mūsų šalį.

Vicepirmininko teigimu, pas mus irgi gyvena asmenų, kurie turi Respublikos pilietybę, bet atstovauja ne Lietuvos, o Rusijos interesams.

Tuomet J.Razmai ir kilo klausimas, ar prieš mūsų valstybę veikiantys žmonės gali turėti Lietuvos pilietybę.

Ministerija idėjai pritarė

Tuo tikslu J.Razma kreipėsi į Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijas.

"Iš Teisingumo ministerijos gavau atsakymą, kad tai yra labiau Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kompetencija. Iš VRM atsakymas buvo pozityvus, aišku, akcentuojant, kad sudėtinga kalbėti apie pilietybės atėmimą tais atvejais, kai asmuo turi vienintelę LR pilietybę. Bet jei žmogus turi dvi pilietybes, jam sulaužius priesaiką, atimti pilietybę būtų galimybė", – teigė J.Razma.

Seimo vicepirmininkas pripažino, kad atimti vienintelę turimą pilietybę asmeniui nėra taip paprasta, nes egzistuoja tarptautiniai dokumentai, kuriais siekiama, jog pasaulyje būtų kuo mažiau žmonių be pilietybės.

Šią Jungtinių Tautų Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo Lietuvos Seimas ratifikavo 2013 m. gegužės 9 d.

"Konvencija šiek tiek suvaržo mus, be to, Lietuva nėra pasitvirtinusi išlygų, kad už priesaikos sulaužymą asmeniui būtų galima atimti pilietybę. Čia sudėtingas teisinis klausimas, beje, reikia dar panagrinėti ir Žmogaus teisių teismų praktiką, ar tokių bylų yra buvę. Kitaip tariant, šio klausimo nepamiršime, manau, kad rudenį prie jo grįšime ir bent jau dėl tų, kurie turi dvi pilietybes, dėl priesaikos sulaužymo galėtume teisiškai išspręsti", – patikino J.Razma.

Nežinau, ar mes galime taip lengvai atimti pilietybę žmonėms, kurie yra gimę, augę Lietuvoje ir turi vienintelę šią pilietybę.

Tolerancija turi ribas

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Linas Antanas Linkevičius pritarė pilietybės atėmimo galimybei ir pabrėžė, kad kiekvienas valstybės pilietis turi įsipareigojimą būti lojalus savo valstybei.

"Politikoje esu seniai, tačiau mano praktikoje tokia problema lig šiol nebuvo kelta, gal nebuvo aktualu. Paaštrėjus geopolitinei situacijai ir atsiradus emocinei įtampai, keisti tų atstovų vizitai Rusijoje viską dar paaitrino, ir tai verčia mąstyti, gal kažkas išties organizuotai veikia prieš valstybę, naudodamiesi mūsų pačių įstatymais. Manyčiau, tokie dalykai neturėtų būti toleruojami", – kalbėjo L.A.Linkevičius.

L.A.Linkevičius šį atvejį palygino su propagandos sklaida, kuri turėtų būti sustabdyta, nors kai kam toks veiksmas galbūt primena cenzūrą.

"Yra atvejų, kai atvirai propaguojamas smurtas, karas, raginama žudyti vadinamuosius nacius, pažodžiui cituojant Rusijos žiniasklaidą. Tokių dalykų būti neturėtų, nes tai prasilenkia su spaudos laisve. Yra tam tikros ribos, nepaisant, kad valstybė yra laisva ir kiekvienas gali reikšti savo nuomonę. Veikimas prieš valstybę neturėtų būti toleruojamas. Anksčiau tokių atvejų, kurie verstų apie tai kalbėti, nebuvo, dabar situacija kiek kitokia. Dabar vyksta karas mūsų pašonėje", – sakė L.A.Linkevičius.

Tai – valstybės reikalas

Seimo narys, buvęs europarlamentaras Eugenijus Gentvilas pripažino, kad kol kas nėra teisinių galimybių atimti pilietybę iš nelojalių piliečių.

"Žinau, kaip sąmoningai tie žmonės viską daro, visa jų veikla skamba antilietuviškai. Ir ji nėra kokia nors atsitiktinė, tai yra sąmoningas kenkimas Lietuvai, supriešinimas Lietuvos su Baltarusija, karo Ukrainoje pateisinimas. Tai neatitinka oficialios valdžios pozicijos, į tai dar galėtume nekreipti dėmesio, bet šiuo atveju yra tyčinis kenkimas Lietuvos prestižui ir reputacijai. Jeigu rastume kokį nors mechanizmą, pritarčiau pilietybės atėmimui tokiems veikėjams", – kalbėjo E.Gentvilas.

Politiko teigimu, negali žmonės dangstytis piliečio vardu ir veikti prieš valstybę.

Latviai turi tokį įstatymą, nes turėjo karčios patirties pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

"Kai dirbau Europos Parlamente (EP), ten tuo metu dirbo ir latvių išrinkta parlamentarė Tatjana Ždanoka. Mano manymu, ji sąmoningai menkindavo Latviją, jos prestižą, bet ją vis išrinkdavo į EP ir vėliau, ne tik tą kadenciją. Pamenu, latviai ne kartą kėlė klausimą dėl pilietybės atėmimo, bet man europinės kritikos dėl to neteko girdėti. Pilietybės klausimą valstybė gali spręsti savarankiškai", – tvirtino E.Gentvilas.

O kur demokratija?

Teisininkės išsilavinimą turinti Seimo narė klaipėdietė Ligita Girskienė nebuvo tokia kategoriška dėl Pilietybės įstatymo, papildant jį pilietybės atėmimo pataisomis.

"Tai yra kraštutinis sprendimas. Pas mus juk galioja žodžio laisvė. Manyčiau, pas mus būtų galima ir administracine tvarka išspręsti klausimą dėl tokių asmenų veiklos. Jeigu būtų įrodyta, kad asmuo kenkia valstybės įvaizdžiui ir saugumui, dėl pilietybės atėmimo turėtų spręsti teismas", – įsitikinusi parlamentarė.

Ilgametis parlamentaras, buvęs Helsinkio grupės narys Petras Gražulis irgi laikėsi panašios nuomonės kaip L.Girskienė.

Politikas iškart paklausė: o kuo mes tokiu atveju skirsimės nuo Baltarusijos, kai esą žmogus nebegalės turėti savo nuomonės?

"Nesakau, kad su tų žmonių nuomone sutinku, bet aš ir su konservatorių nuomone daugeliu atvejų nesutinku. Ypač kalbant apie jų užsienio politiką, kuri, mano manymu, yra žalinga Lietuvai. Tai, pasirodo, vieni gali kenkti, o kiti negali pasakyti net savo nuomonės? Nepritariu nei A.Paleckiui, nei tiems, kurie žemina Lietuvą, bet kitas klausimas, kur yra ta riba? Jei mes esame demokratinė valstybė, nors ne visada matau tos demokratijos, mes turėtume būti tolerantiškesni kitų žmonių nuomonėms ir pozicijoms, nes priešingu atveju liks tik vieni konservatoriai Lietuvoje, kuriems čia gera gyventi", – teigė P.Gražulis.

Įžvelgia būsimų grėsmių

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, diplomatas Mečys Laurinkus akcentavo, kad pilietybės atėmimas yra sudėtingas teisinis klausimas ir kol kas jis Lietuvoje vargiai įmanomas.

"Jei atsirastų įstatymo pataisa dėl pilietybės atėmimo, manyčiau, atsirastų galimybė piktnaudžiavimui. Esu tuo tikras. Bus susidurta su teisine problema įrodinėjant, kas yra nelojalus. Įdomu, kaip tai įvertintų Briuselis? Čia reikėtų viską gerai apsvarstyti. Kalbant apie tuos veikėjus, kurie važiavo į Maskvą, nežinau jų pavojingumo laipsnio. VSD turėjo jų pavojingumo laipsnį nustatyti. Bet dar teks įrodyti nelojalumą. Teisine prasme, dabar Lietuvoje nevyksta karas, neįvesta karo padėtis, todėl viskam reikalingas teisinis pagrindimas", – sakė M.Laurinkus.

Politologas Lauras Bielinis, paklaustas apie pilietybės atėmimo galimybes, irgi pabrėžė, kad tai pirmiausia teisininkų sritis.

"Tačiau politine prasme tai yra labai ryškus veiksmas. Tik nežinau, ar mes galime taip lengvai atimti pilietybę žmonėms, kurie yra gimę, augę Lietuvoje ir turi vienintelę šią pilietybę. Todėl čia gal buvo daugiau bandymas politiškai sužibėti, nes veikti reikėtų subtiliau. Ir tai yra teisinių institucijų, o ne politikų darbas", – kalbėjo L.Bielinis.

"Nežinau, ar mes galime taip lengvai atimti pilietybę žmonėms, kurie yra gimę, augę Lietuvoje ir turi vienintelę šią pilietybę", – sakė L. Bielinis. 

Politologas suabejojo, ar Lietuvai iš viso reikėtų įstatymo pataisų dėl pilietybės atėmimo.

"Manyčiau, tokios įstatymo pataisos yra labai pavojingos, nes tuomet bet kokį asmenį tokiu būdu bus galima eliminuoti iš Lietuvos kaip pilietį. Kartais galbūt tai būtų argumentuotas ir teisingas sprendimas, tačiau neatmetama, kad kitu atveju tai gali būti politiškai motyvuotas veiksmas, nesusietas su jokiu pavojingu veikimu prieš valstybę. Netgi politinis oponentas gali būti labai lengvai įvardytas tuo, kuriam reikia atimti pilietybę. Manyčiau, kad tokios įstatymo pataisos būtų pernelyg pavojingos", – dėstė L.Bielinis.

Šiuo metu galiojančiame 2018 m. redakcijos Pilietybės konstitucinio įstatymo 3-iojo straipsnio 8 skirsnyje rašoma: "Iš LR piliečio pilietybė negali būti atimta."