APATIJA

Vėžys medikų dar nebaugina

Uostamiesčio šeimos gydytojų specialiai jiems rengta konferencija apie vėžį nesudomino. Į žymiausių šalies onkologų surengtą konferenciją Klaipėdos ligoninėje vakar negausiai rinkosi ir gretimų rajonų medikai. Dviejų šimtų vietų salėje sėdėjo tik apie 20 gydytojų. Jei gydytojai mano esą kompetentingi šioje srityje, liūdnoji statistika byloja ką kita.

Vėžys dažniausiai išaiškinamas paskutinėse stadijose, kai žmogui beveik nebegalima padėti. Taip neretai atsitinka dėl to, kad šeimos gydytojai deramai neįvertina ligonio sveikatos būklės ir laiku nepasiunčia jo išsamesniems tyrimams ar gydytojo specialisto konsultacijai.

Juokiasi iš skundų

Beveik kasdien Klaipėdos ligoninės onkologai operuoja užleistus, vėžiu sergančius pacientus. Vieni pacientai į gydytojus kreiptis delsia patys, kiti jau būna pavargę nuo medikų abejingumo. Vyresnieji besiskųsdami negalavimais neretai iš šeimos gydytojų išgirsta, kad taip ir turi būti. Juk tokio amžiaus sulaukus kas nors turi skaudėti. Jaunesniems tenka antras lazdos galas: „Toks jaunas, o jau skundiesi, kas bus, kai pasensi“, - neretai rimtus skundus juokais nuleidžia gydytojai.

Sergančių daugėja

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. Konstantinas Valuckas teigia, kad medikai ir visuomenė turi kuo daugiau žinoti apie onkologiją. Vėžiu sergančių žmonių kasmet vis daugėja.

Per pastaruosius 10 metų sergančiųjų vėžiu mūsų šalyje padaugėjo 68 proc., o mirtingumas - 25 proc. Kasmet šalyje išaiškinama 15 tūkst. naujų vėžiu sergančių ligonių, iš kurių 1500 - Klaipėdos apskrityje. Pastaraisiais metais tarp vyrų pirmavusį plaučių vėžį aplenkė prostatos, trečioje vietoje lieka skrandžio vėžys.

Moterys dažniausiai serga krūties vėžiu ir kasmet jų daugėja, taip pat - gimdos, gimdos kaklelio, kiaušidžių ir skrandžio vėžiu.

Nustato vėlai

Kasmet nuo piktybinių navikų Lietuvoje miršta daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Ilgiau nei 5 metus nustačius ligą mūsų šalyje išgyvena apie 45 proc. sergančių vėžiu. Išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 60 proc.

Pasak K.Valucko, didžiausia problema yra ta, kad pas mus pusė onkologinių ligų išaiškinama pavėluotai - trečioje, ketvirtoje ligos stadijoje, kai padėti nebegali net patys efektyviausi ir pažangiausi gydymo metodai.

Trūksta budrumo

Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis mano, kad šiuos skaičius būtų galima sumažinti, jei gerai dirbtų arčiausiai pacientų esanti pirminės sveikatos priežiūros grandis. Šeimos gydytojai turėtų būti budresni ir palaikyti glaudesnius ryšius su specialistais, tada vėžys būtų išaiškintas laiku, pailgėtų žmonių gyvenimo trukmė.

Būtent dėl to vakar Klaipėdos ligoninės konferencijų salėje geriausių Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialistų komanda surengė konferenciją „Onkologinės ligos šeimos gydytojų praktikoje“. Į ją buvo kviesti ne tik uostamiesčio, bet ir visos Klaipėdos apskrities šeimos gydytojai, terapeutai, ginekologai, onkologai, chirurgai, urologai. Tačiau profesoriai ir medicinos mokslų daktarai vakar kalbėjo pustuštei auditorijai.

Uostamiestyje vien licencijuotų šeimos gydytojų yra per 90. Nors buvo užsakyti autobusai, Klaipėdą iš rajonų pasiekė tik vienas kitas medikas. Būtent rajonuose užleisti vėžio atvejai onkologams kelia didžiausią susirūpinimą.