„Kartu su sąjungininkais lenkais kalbėsime apie plėtrą, lenkai savo teritorijoje irgi mato galimybę įkurti poligoną, kur Europoje tokių pavyzdžių nėra“, – sakė B. Bieliauskas.
Taip viceministras pirmadienį kalbėjo Lazdijų rajone susitikęs su Kapčiamiesčio gyventojais, argumentuodamas, kodėl poligonas turėtų atsirasti būtent šiame miestelyje.
Kaip po susitikimo su gyventojais B. Bieliauskas nurodė BNS, Lenkija neatmeta galimybės steigti poligoną savo teritorijoje po to, kai pažangą kuriant poligoną Kapčiamiestyje parodys Lietuva.
Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas sako, kad Lenkija savo teritorijoje irgi svarsto kurti karinį poligoną, kuris leistų glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva, o tokių bendro veikimo pavyzdžių Europoje praktiškai nėra.
„Kartu su sąjungininkais lenkais kalbėsime apie plėtrą, lenkai savo teritorijoje irgi mato galimybę įkurti poligoną, kur Europoje tokių pavyzdžių nėra“, – sakė B. Bieliauskas.
Taip viceministras pirmadienį kalbėjo Lazdijų rajone susitikęs su Kapčiamiesčio gyventojais, argumentuodamas, kodėl poligonas turėtų atsirasti būtent šiame miestelyje.
Kaip po susitikimo su gyventojais B. Bieliauskas nurodė BNS, Lenkija neatmeta galimybės steigti poligoną savo teritorijoje po to, kai pažangą kuriant poligoną Kapčiamiestyje parodys Lietuva.
„Turėtume pasidaryti pas save, o tada šnekėtis su kaimynais apie galimybes plėstis. Bet manau, kad sausį išgirsite žinių, nes ministras susitiks su lenkų gynybos ministru, tai jie šitą klausimą irgi turėtų paliesti“, – sakė viceministras.
„Turbūt, kad pasienio ruože, čia kariškiai turėtų pasakyti, tiek mūsų Lietuvos kariuomenė, tiek Lenkijos kariuomenė, kaip jie matytų poligonų apjungimo ar buvimo šalia vienas kito galimybes“, – pažymėjo B. Bieliauskas.
Praėjusį pirmadienį Valstybės gynimo tarybai (VGT) paskelbus apie planus Kapčiamiestyje steigti brigados dydžio poligoną, prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad Suvalkų koridoriaus gynybai bus skiriamas ypatingas Lietuvos, Lenkijos ir NATO dėmesys.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) taip pat skelbė, kad poligonas netoli Lenkijos sienos „ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene“.
Be to, gyventojus B. Bieliauskas siekė įtikinti argumentu, kad poligonas Kapčiamiestyje sukurtų atgrasymo efektą Baltarusijai, netoliese turinčiai Gožos poligoną, pabrėžė, jog kitur Lietuvoje nėra beveik 15 tūkst. hektarų poligonui reikalingos valstybinės žemės.
„Šitie dalykai sprendė, kodėl Kapčiamiestyje turėtų atsirasti poligonas. Tie dalykai turbūt atsako į daugelį klausimų bendruomenės pirmininkei, kodėl būtent pasirinktas Kapčiamiestis“, – sakė B. Bieliauskas.
Taip jis šnekėjo Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkei Ramintai Karauskienei keliant klausimus, kodėl poligoną ketinama kurti Kapčiamiestyje ir diskusijos su gyventojais nevyko anksčiau: „Kodėl mes sužinojome tada, kai sužinojo visa Lietuva?“
Sausį – tolesnės diskusijos su turto savininkais
Pasak B. Bieliausko, konstruktyvesnio dialogo ministerija tikisi 2026-ųjų pradžioje, kai ketina susitikti su gyventojais, kurie pagal Registrų centro išrašus turi nekilnojamojo turto teritorijose, kur numatoma kurti poligoną.
„Sausio antroje pusėje, tikiuosi, sėsime, dar galutinai neapsisprendėme, kokio dydžio grupėmis kalbėtis, kad dialogas būtų konstruktyvus, kad galėtume apsitarti individualiai kiekvienos sodybos klausimą, kaip papuola, kur papuola, kokios galėtų būti galimybės išmokėjimui, kada tas galėtų įvykti“, – BNS teigė viceministras.
Jis pažymėjo, kad poligono teritorija gali būti koreguojama siekiant išsaugoti sodybas, ir atvirkščiai – KAM svarstys privatų turtą įtraukti į poligono ribas, jeigu savininkai pageidauja jo išpirkimo.
„Yra pavyzdžių, kad žmonės gyvena ir vidury poligonų, ir jiems netrukdo poligono buvimas šalia. Su kiekvienu individualiai tariantis bandysime rasti kompromisą ir netgi mokomąsias teritorijas išskirdami kažkokiomis zonomis viduryje poligono teritorijos“, – sakė B. Bieliauskas.
KAM Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius susitikime gyventojams paaiškino, kad poligono teritorijoje gali būti vykdoma tik kariuomenės veikla, o mokomojoje teritorijoje galima ir kita veikla, civilių gyvenimas.
„Tai yra pagrindiniai skirtumai tarp poligono ir mokomosios teritorijos ir tikrai atliepsime, (…) jeigu gyventojai nenorės iš ten išsikraustyti, ribą trauksime poligono, kad neįeitų sodyba. Jeigu matysime, kad gyventojai nenori nutraukti savo turizmo, nei verslo, spręsime tą pačią problemą per tokios (mokomosios – BNS) teritorijos įkūrimą“, – nurodė A. Daškevičius.
Gyventojai dvejoja kompensacijos pakankamumu
Tik Ilonos vardu BNS prisistačiusi Kapčiamiesčio gyventoja, dalyvavusi susitikime su valdžios atstovais, teigė, kad gyventojams ypač aktualus kompensacijos už paimtą turtą dydis.
„Jeigu ir iškeldins, tai turto vertinimas individualus bus, bet rinkos kainos yra labai skirtingos Lazdijų rajone. Ir jeigu žmogus kažkur bandys įsigyti Druskininkų, Varėnos ar Alytaus (rajonuose – BNS), kainos kelis kartus yra didesnės. Žmogus tiesiog neturės, kur išeiti, jeigu jam bus sumokėta ta kompensacija“, – sakė moteris.
„Mes papuolame į galbūt mokomąją, ne manevrinę teritoriją. Tai ten galbūt galimybė išliks gyventojams gyventi, bet nekilnojamasis turtas, miškai, kaip supratome, bus paimta. Žinoma (siekiame likti – BNS), kadangi visas gyvenimas, šaknys čia“, – pažymėjo ji.
Ilonos teigimu, susirinkusieji buvo „įaudrinti, labai pikti, nepatenkinti mūsų politikais ir tokiais sprendimais“ dėl poligono steigimo, Kapčiamiesčio gyventoja pasigedo aiškumo.
„Daugiau individualūs pokalbiai (bus rengiami KAM – BNS), bet kol kas į klausimus labai abstrakčiai buvo atsakyta, tik pirmą kartą buvo parodytas preliminarus teritorijos žemėlapis“, – BNS kalbėjo moteris.
Savo ruožtu, Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė gyventojus tikino prisiimanti atsakomybę už įsipareigojimus ir sprendimus, kurie priklauso nuo jos, savivaldybės tarybos ar administracijos.
„Kai ateis 2027-ieji metai, aš nuolankiai priimsiu žmonių, kurie manimi pasitikėjo 2023-iaisiais, valią. Šiandien aš esu tarp kūjo ir priekalo, esu žmogus, kuris turi pareigą atstovauti interesus, esu žmogus, kuriam rūpi valstybė, ir kuris turi užtikrinti, kad jus tos žinios, kurios yra Vilniuje, pasiektų“, – į susitikimo dalyvius kreipėsi merė.
Ji vylėsi, kad gyventojams ir valdžios atstovams pavyks rasti kompromisą dėl planuojamo poligono.
Kaip rašė BNS, KAM duomenimis, Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Žada 4 mln. eurų savivaldybės reikmėms, jei pavasarį bus priimtas įstatymas
BNS rašė, kad spalį KAM ir Lietuvos savivaldybių asociacija susitarė dėl naudų savivaldybėms, kuriose veikia ar bus steigiami kariniai poligonai.
Pagal susitarimą, iki 2030 metų šioms savivaldybėms kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų civilinei saugai stiprinti, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą, o savivaldybių mobilizacijos pareigūnų stiprinimui – iki 5 mln. eurų.
B. Bieliausko teigimu, pagal šį susitarimą Lazdijų rajono savivaldybei nuo 2027-ųjų ketinama skirti 4 mln. eurų, jeigu pavasario sesijoje Seimas priims poligono Kapčiamiestyje įstatymą. Be to, KAM žada prioretizuoti su savivaldybe aptartų „Via Lietuva“ valdomų kelių tvarkymą.
„Šiandienos skaičiavimais (…) Lazdijų savivaldybei preliminariai galėtų būti skiriama iki 4 mln. eurų infrastruktūrai įsirengti, (...) tai gali būti keliai, inžineriniai tinklai, šaligatviai, apšvietimas, švietimo įstaiga, biblioteka, sporto kompleksas ir panašiai“, – sakė krašto apsaugos viceministras.
„Kol nepriimtas poligono įstatymas, (...) apie Lazdijų savivaldybę anksti kalbėti. Bet jeigu bus priimtas įstatymas ir Lazdijų savivaldybėje atsiras poligono teritorija, nuo 2027 metų galėtų į asociacijos pasirašytą susitarimą papulti ir Lazdijų savivaldybė“, – kalbėjo B. Bieliauskas.
Jo teigimu, dėl tokio įstatymo ir poligono atsiradimo Seimas apsispręs pavasario sesijoje. Anot viceministro, į poligoną numatoma investuoti 100 mln. eurų.
„Turėtume pasidaryti pas save, o tada šnekėtis su kaimynais apie galimybes plėstis. Bet manau, kad sausį išgirsite žinių, nes ministras susitiks su lenkų gynybos ministru, tai jie šitą klausimą irgi turėtų paliesti“, – sakė viceministras.
„Turbūt, kad pasienio ruože, čia kariškiai turėtų pasakyti, tiek mūsų Lietuvos kariuomenė, tiek Lenkijos kariuomenė, kaip jie matytų poligonų apjungimo ar buvimo šalia vienas kito galimybes“, – pažymėjo B. Bieliauskas.
Praėjusį pirmadienį Valstybės gynimo tarybai (VGT) paskelbus apie planus Kapčiamiestyje steigti brigados dydžio poligoną, prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad Suvalkų koridoriaus gynybai bus skiriamas ypatingas Lietuvos, Lenkijos ir NATO dėmesys.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) taip pat skelbė, kad poligonas netoli Lenkijos sienos „ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene“.
Be to, gyventojus B. Bieliauskas siekė įtikinti argumentu, kad poligonas Kapčiamiestyje sukurtų atgrasymo efektą Baltarusijai, netoliese turinčiai Gožos poligoną, pabrėžė, jog kitur Lietuvoje nėra beveik 15 tūkst. hektarų poligonui reikalingos valstybinės žemės.
„Šitie dalykai sprendė, kodėl Kapčiamiestyje turėtų atsirasti poligonas. Tie dalykai turbūt atsako į daugelį klausimų bendruomenės pirmininkei, kodėl būtent pasirinktas Kapčiamiestis“, – sakė B. Bieliauskas.
Taip jis šnekėjo Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkei Ramintai Karauskienei keliant klausimus, kodėl poligoną ketinama kurti Kapčiamiestyje ir diskusijos su gyventojais nevyko anksčiau: „Kodėl mes sužinojome tada, kai sužinojo visa Lietuva?“
Sausį – tolesnės diskusijos su turto savininkais
Pasak B. Bieliausko, konstruktyvesnio dialogo ministerija tikisi 2026-ųjų pradžioje, kai ketina susitikti su gyventojais, kurie pagal Registrų centro išrašus turi nekilnojamojo turto teritorijose, kur numatoma kurti poligoną.
„Sausio antroje pusėje, tikiuosi, sėsime, dar galutinai neapsisprendėme, kokio dydžio grupėmis kalbėtis, kad dialogas būtų konstruktyvus, kad galėtume apsitarti individualiai kiekvienos sodybos klausimą, kaip papuola, kur papuola, kokios galėtų būti galimybės išmokėjimui, kada tas galėtų įvykti“, – BNS teigė viceministras.
Jis pažymėjo, kad poligono teritorija gali būti koreguojama siekiant išsaugoti sodybas, ir atvirkščiai – KAM svarstys privatų turtą įtraukti į poligono ribas, jeigu savininkai pageidauja jo išpirkimo.
„Yra pavyzdžių, kad žmonės gyvena ir vidury poligonų, ir jiems netrukdo poligono buvimas šalia. Su kiekvienu individualiai tariantis bandysime rasti kompromisą ir netgi mokomąsias teritorijas išskirdami kažkokiomis zonomis viduryje poligono teritorijos“, – sakė B. Bieliauskas.
KAM Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius susitikime gyventojams paaiškino, kad poligono teritorijoje gali būti vykdoma tik kariuomenės veikla, o mokomojoje teritorijoje galima ir kita veikla, civilių gyvenimas.
„Tai yra pagrindiniai skirtumai tarp poligono ir mokomosios teritorijos ir tikrai atliepsime, (…) jeigu gyventojai nenorės iš ten išsikraustyti, ribą trauksime poligono, kad neįeitų sodyba. Jeigu matysime, kad gyventojai nenori nutraukti savo turizmo, nei verslo, spręsime tą pačią problemą per tokios (mokomosios – BNS) teritorijos įkūrimą“, – nurodė A. Daškevičius.
Gyventojai dvejoja kompensacijos pakankamumu
Tik Ilonos vardu BNS prisistačiusi Kapčiamiesčio gyventoja, dalyvavusi susitikime su valdžios atstovais, teigė, kad gyventojams ypač aktualus kompensacijos už paimtą turtą dydis.
„Jeigu ir iškeldins, tai turto vertinimas individualus bus, bet rinkos kainos yra labai skirtingos Lazdijų rajone. Ir jeigu žmogus kažkur bandys įsigyti Druskininkų, Varėnos ar Alytaus (rajonuose – BNS), kainos kelis kartus yra didesnės. Žmogus tiesiog neturės, kur išeiti, jeigu jam bus sumokėta ta kompensacija“, – sakė moteris.
„Mes papuolame į galbūt mokomąją, ne manevrinę teritoriją. Tai ten galbūt galimybė išliks gyventojams gyventi, bet nekilnojamasis turtas, miškai, kaip supratome, bus paimta. Žinoma (siekiame likti – BNS), kadangi visas gyvenimas, šaknys čia“, – pažymėjo ji.
Ilonos teigimu, susirinkusieji buvo „įaudrinti, labai pikti, nepatenkinti mūsų politikais ir tokiais sprendimais“ dėl poligono steigimo, Kapčiamiesčio gyventoja pasigedo aiškumo.
„Daugiau individualūs pokalbiai (bus rengiami KAM – BNS), bet kol kas į klausimus labai abstrakčiai buvo atsakyta, tik pirmą kartą buvo parodytas preliminarus teritorijos žemėlapis“, – BNS kalbėjo moteris.
Savo ruožtu, Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė gyventojus tikino prisiimanti atsakomybę už įsipareigojimus ir sprendimus, kurie priklauso nuo jos, savivaldybės tarybos ar administracijos.
„Kai ateis 2027-ieji metai, aš nuolankiai priimsiu žmonių, kurie manimi pasitikėjo 2023-iaisiais, valią. Šiandien aš esu tarp kūjo ir priekalo, esu žmogus, kuris turi pareigą atstovauti interesus, esu žmogus, kuriam rūpi valstybė, ir kuris turi užtikrinti, kad jus tos žinios, kurios yra Vilniuje, pasiektų“, – į susitikimo dalyvius kreipėsi merė.
Ji vylėsi, kad gyventojams ir valdžios atstovams pavyks rasti kompromisą dėl planuojamo poligono.
Kaip rašė BNS, KAM duomenimis, Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Žada 4 mln. eurų savivaldybės reikmėms, jei pavasarį bus priimtas įstatymas
BNS rašė, kad spalį KAM ir Lietuvos savivaldybių asociacija susitarė dėl naudų savivaldybėms, kuriose veikia ar bus steigiami kariniai poligonai.
Pagal susitarimą, iki 2030 metų šioms savivaldybėms kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų civilinei saugai stiprinti, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą, o savivaldybių mobilizacijos pareigūnų stiprinimui – iki 5 mln. eurų.
B. Bieliausko teigimu, pagal šį susitarimą Lazdijų rajono savivaldybei nuo 2027-ųjų ketinama skirti 4 mln. eurų, jeigu pavasario sesijoje Seimas priims poligono Kapčiamiestyje įstatymą. Be to, KAM žada prioretizuoti su savivaldybe aptartų „Via Lietuva“ valdomų kelių tvarkymą.
„Šiandienos skaičiavimais (…) Lazdijų savivaldybei preliminariai galėtų būti skiriama iki 4 mln. eurų infrastruktūrai įsirengti, (...) tai gali būti keliai, inžineriniai tinklai, šaligatviai, apšvietimas, švietimo įstaiga, biblioteka, sporto kompleksas ir panašiai“, – sakė krašto apsaugos viceministras.
„Kol nepriimtas poligono įstatymas, (...) apie Lazdijų savivaldybę anksti kalbėti. Bet jeigu bus priimtas įstatymas ir Lazdijų savivaldybėje atsiras poligono teritorija, nuo 2027 metų galėtų į asociacijos pasirašytą susitarimą papulti ir Lazdijų savivaldybė“, – kalbėjo B. Bieliauskas.
Jo teigimu, dėl tokio įstatymo ir poligono atsiradimo Seimas apsispręs pavasario sesijoje. Anot viceministro, į poligoną numatoma investuoti 100 mln. eurų.
Naujausi komentarai