Pereiti į pagrindinį turinį

Vieta, kur atgimsta smetoniškoji Lietuva

2018-08-19 02:00

Subjuręs oras nesugadino Smetoninių šventės – prezidento gimtadienį šventė ne tik tarpukario madas demonstravę renginio svečiai, atvažiavę iš visos Lietuvos, bet ir A.Smetonos gimtinės bei jo dvaro kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Laukia naujakurių

Visi, šiemet važiavusieji į Ukmergės rajone kasmet rengiamą Smetoninių šventę, gėrėjosi puikia, abipus tvarkingai nušienauta asfalto juosta, vedančia į prezidento gimtinę. Pernai tos pačios šventės proga ta asfaltuota juosta buvo oficialiai pavadinta A.Smetonos keliu – tai patvirtina specialus ženklas prie kelio, kuriuo (Taujėnų girininkija–Bagnapolio kaimo riba) į gimtinę keliaudavo Prezidentas.

Turistams A.Smetoną primena ir Lėno bei Užulėnio, kur gimė ir augo būsimasis Lietuvos prezidentas, kelių sankirtoje ošiantis nedidelis ąžuolynas. Jį pasodino prezidento brolių palikuonys. Vieno jų, vyriausiojo prezidento brolio Igno proanūkė Rasa Mulerenkaitė, paveldėjusi A.Smetonos sesers Julijos pastatytą Prezidento gimtinėje namą, sakė nebepajėgianti to palikimo prižiūrėti. Tad mielai parduotų, jei tik kas pirktų tą medinį namelį su žeme ir vos alsuojančiu ūkiniu pastatu. Tiesą sakant, keista, kad iki šiol dar niekas nepanoro įsikurti prezidento A.Smetonos tėviškės žemėje, valstybės prižiūrimų jo namo pamatų pašonėje. Juk čia atvažiuoja daugybė turistų, svečių ne tik Smetoninių proga…

Lėnas pagerbė prezidentą

Kai Lėno miestelio Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje pasibaigė pamaldos, skirtos 144-ajam A.Smetonos gimtadieniui, po šv. Mišių į šventorių išėjęs kunigas šypsojosi – tik per prezidento gimtadienį šioje bažnyčioje galima pamatyti tokią moterų ir merginų skrybėlaičių jūrą, gausybę gražiai apsirengusių ponų bei karininkų.

Tai patvirtino ir pakalbinta vietos gyventoja Marcelė, kuri, šventiškai pasidabinusi, stovėjo prie kiemo vartelių ir stebėjo į automobilius sėdančius šventės dalyvius. Beje, Lėno miestelio gyventojai prezidento gimtadienį pasitiko sutvarkę savo sodybų aplinką, iškėlę vėliavas.

Po šv. Mišių graži, tarpukario stiliumi apsirengusi minia padėjo gėlių ant A.Smetonos gimtojo namo pamatų Užulėnio kaime, pagerbė tautiška giesme pakeltą prezidento vėliavą, apsilankė Užulėnio mokyklos-muziejaus kieme, kur ketinama 2019 m., t.y. 150-ojo prezidento gimtadienio proga pastatyti jo skulptūrą. ''Nušluostysim nosį ilgai trypčiojančiam Vilniui'', – išdidžiai mestelėjo viena vietos gyventoja. O kalbėjęs prezidento sesers Marijos anūkas Rimgaudas Strielčiūnas pasidžiaugė, kad pamažu nyksta sovietmečio propagandos apnašos nuo A.Smetonos portreto.

Įvertintas drąsus istorikas

Mokyklos, kuri, beje, buvo pastatyta A.Smetonos iniciatyva, kieme susirinkusiems kalbėjęs istorikas Algimantas Kasparavičius faktais pagrindė tai, kaip sėkmingai sudėtinguose istorijos vingiuose prezidentas valdė valstybę.

Istoriko argumentų kalba, drąsiai griaunanti mitus apie A.Smetoną, buvo sutikta ilgais plojimais, o jam pačiam įteiktas asociacijos ''Mūsų tautos atmintis'' paauksuotas Antano Smetonos medalis. Beje, istorikas atkreipė dėmesį ne tik į artėjantį jubiliejinį prezidento gimtadienį, bet ir į 100-metį nuo jo prezidentavimo pradžios.

Po oficialių ceremonijų ponios ir ponai sėdo į mašinas ir nuvažiavo Užulėnio dvaro link. Tarp garbių svečių buvo Vasario 16-osios akto signatarų palikuonių, tarpukario kariškių uniformomis vilkinčių vyrų su savo damomis, smetoniškomis manieromis, drabužiais ir aksesuarais švytinčių ponių ir ponų.

Sužavėjo panašumas į prezidentą

Šventės dalyviai nerimastingai dairėsi į vis niūrėjantį dangų ir į išlakiais medžiais apaugusią alėją, kuria į dvarą turėjo atvažiuoti prezidentas ir jį lydintys asmenys. Tuo metu dvaro kieme, prie baltomis staltiesėmis užtiestų stalų A.Smetonos laukiančius svečius linksmino gyva muzika, skambėjo tarpukario šlageriai.

Užugirio dvaras, atspindintis tarpukario Prezidento įtakos visuomenei mastą, šiais laikais tapo smetoniškumo vertinimo, valstybės tęstinumo simboliu ir vieninteliu tokios kilmės kultūros paveldo objektu Lietuvoje.

Anapus dvaro rūmų išdygęs palapinių miestelis viliojo šventės dalyvius įvairiais skanumynais, o amatininkai – savo dirbiniais. Itin daug dėmesio sulaukė monetas su prezidento ir kitų istorinių asmenybių atvaizdais kaldinęs vyrukas, tačiau dėmesys jam akimirksniu atslūgo, kai į dvaro alėją įsuko baltutėlis dengtas automobilis su prezidentu ir jo palyda.

''Pirmą kartą matau tokį panašų į A.Smetoną aktorių. O ir jo išvaizda, ūgis, manieros, kalbėsena labai panaši į prezidento'', – pastebėjo A.Smetonos brolio Motiejaus anūkė Sigutė Smetonaitė, žvelgdama į dvaro balkone šventinę kalbą sakiusį prezidentą. Pasirodo, tai Taujėnų gimnazijos direktorius Darius Kaplūnas. Jis neatsitiktinai sėkmingai susidorojo su A.Smetonos vaidmeniu – direktorius kartu yra ir saviveiklinio teatro aktorius.

Mėgiamas A.Smetonos patiekalas

Aplodismentais ir šūksniais palydėtas po prakalbos A.Smetona greičiausiai nesiklausė dvaro rūmuose vykusių įdomių paskaitų, nedalyvavo edukacinėse veiklose, nežiūrėjo tarpukaryje filmuotų kadrų su A.Smetona. Gal jis stebėjo gražiausios ponios, poros ar dailiausios vyriškos barzdos konkursus? Sunku pasakyti, nes, pradėjus smarkiai lyti, Smetoninių dalyviai buvo priversti išskleisti skėčius, kurie paslėpė nuo stebėtojų akių ponus, ponias, karininkus ir patį Prezidentą.

Nepaisant lietaus, dvaro kieme su vaizdu į ežerą klegėjo svečiai, skambėjo muzika, kvepėjo kava, o gausus A.Smetonos giminaičių būrys buvo pakviestas į antrą rūmų aukštą susitikti su prezidentu jo gimtadienio proga. Po neilgų oficialių sveikinimų prezidentui, prasidėjo vaišės. Šeimininkės vaišino gimtadienio šventės svečius mėgiamu A.Smetonos patiekalu – virtomis karštomis bulvėmis, patiektomis su varške, pagardinta grietine ir žolelėmis. Prezidento patiekalo skonis visiems itin patiko.

Ragavo ežero silkių

Stalo tamada nejučia tapęs Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas patikino, kad bulvės yra vietinės, o varškė ir grietinė – vietinių karvių pieno produktai. Meras paragino paskanauti ir silkutės, kuri neva atplaukusi prieš srovę upeliu į Lėno ežerą ir čia buvo sugauta.

Kai nuskambėjo gimtadienio tostas, prezidentas pasiūlė – sakoma, kad taip darydavęs pats A.Smetona – pakelti rankas tiems, kurie norėtų paskanauti vietinės užpiltinės. Nedrąsiai pakilo vos kelios rankos – matyt, įtakos turėjo dabartinė alkoholio vartojimo politika… Tačiau ir be vietinės gamybos užpiltinės prie stalo susirinkusių svečių nuotaika buvo puiki. Ją kėlė prezidento vaišingumas, šiltas bendravimas su giminaičiais.

Vienintelis toks Lietuvoje

Netrukus apie 100 artimų A.Smetonos giminaičių susirinks aptarti pasirengimą jo 150-osioms gimimo metinėms, kartu tikėdamiesi didesnio prezidento jaunųjų palikuonių aktyvumo. Tuo pat metu R.Janickas patikino prezidento giminaičius – savivaldybė padarys viską, ką gali, kad būtų sutvarkyta didžiulė A.Smetonos Užugirio dvaro teritorija, želdynai, atkurti vertingi parko elementai, Lėno ežero pakrantė, takai, atlikti kiti darbai.

''Tikimės, kad ši istorinė vieta taps dar patrauklesnė tiek rajono gyventojams, tiek svečiams, kad padidės čia jau veikiančių svečių namų, restorano patrauklumas, vyks daugybė renginių'', – vardijo R.Janickas.

Prezidentas paėmė paskolą ir pastatė Užugirio dvaro rūmus ant visos tautos surinktais pinigais jam 60-ojo gimtadienio proga nupirktoje žemėje. Užugirio dvaras, atspindintis tarpukario Prezidento įtakos visuomenei mastą, šiais laikais tapo smetoniškumo vertinimo, valstybės tęstinumo simboliu ir vieninteliu tokios kilmės kultūros paveldo objektu Lietuvoje. Džiugu, kad šis 1934 m. pastatytas ir sovietmečiu niekintas dvaras, dabar yra puoselėjamas ir gerbiamas, kad jame susiformavo gyva, džiugi ir prasminga tautininkų prieš 27 metus inicijuota Smetoninių tradicija.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų