Numatoma svarstyti vadinamosios Lietuvio kortos įvedimą. Tokį pasiūlymą Prezidentui Valdui Adamkui pateikė jo sudaryta darbo grupė dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

„Lietuvio korta sudarytų galimybę jos turėtojui naudotis visomis ekonominėmis, socialinėmis ir kitokiomis teisėmis, kaip ir Lietuvos piliečiui, išskyrus politines-pilietines teises“, - po darbo grupės susitikimo su Prezidentu pirmadienį sakė jos narys teisininkas Dainius Žalimas.

Pasak jo, pasiūlyta pavesti Vyriausybei iki šių metų pabaigos išnagrinėti veikiančius įstatymus ir parengti naują įstatymą, įteisinantį Lietuvio kortos įvedimą. „Iš esmės jau dabar įvairiuose įstatymuose yra numatyta galimybė gauti pažymėjimą, kuris leidžia Lietuvoje nuolat gyvenantiems užsieniečiams naudotis tam tikromis teisėmis, kurias turi Lietuvos piliečiai. Tačiau tas teisinis reguliavimas yra labai netobulas ir iš esmės taisytinas“, - teigė D.Žalimas.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas pritars, jau kitąmet gali būti pradėtos išdavinėti Lietuvio kortos asmenims, neturintiems Lietuvos pilietybės, tačiau susijusiems su Lietuva įvairiais saitais. Tokia korta leistų lygiomis su Lietuvos piliečiais teisėmis užsiimti ūkine veikla, mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose ir garantuotų kitokias ekonomines-socialines teises. „Bet politinių teisių toks asmuo neįgytų. Pavyzdžiui, jis negalėtų būti renkamas į Seimą ir negalėtų balsuoti Seimo ar Prezidento rinkimuose“, - tvirtino D.Žalimas.

Lietuvoje neseniai kilo triukšmas dėl dviejų Seimo narių turimų Lenko kortų. Suabejota, ar į parlamentą išrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius turėdami Lenko kortą kartu gali turėti ir Seimo nario mandatą. Tai esą gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai, kuri skelbia, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe. Kai kurie teisininkai tvirtina, kad Lenko korta nereiškia oficialaus pasižadėjimo Lenkijai, tolygaus pilietybei. Korta esą tik įrodymas, kad asmuo yra lenkų kilmės.

Darbo grupė taip pat pasiūlė Prezidentui naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuriuo būtų išplečiamos galimybės į užsienį pasitraukusiems lietuviams ir jų vaikams, vaikaičiams bei provaikačiams įgyti Lietuvos pilietybę, netgi jeigu jie jau yra užsienio valstybės piliečiai.

„Įstatyme bus atskiras straipsnis, kuriame bus išvardyti visi atvejai, kai Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“, - pabrėžė D.Žalimas.

Be kita ko siūloma nustatyti, kad teisę į Lietuvos pilietybę turėtų visi, pasitraukę į užsienį arba prievarta išvežti iš Lietuvos teritorijos sovietų okupacijos metais. „Tarkim, jeigu asmuo buvo ištremtas į Rusijos gilumą ir po tremties dėl įvairiausių priežasčių negrįžo į Lietuvą, tai dabar jis arba jo vaikai galės turėti ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos pilietybę“, - pateikė pavyzdį teisininkas.

D.Žalimas pripažino, kad darbo grupėje buvo labai skirtingų nuomonių dėl galimybės praplėsti dvigubos pilietybės taikymą. „Taip, grupėje buvo ir tokių, kurie mano, kad šios pataisos neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jog dviguba pilietybė galima tik labai retais, išimtinais atvejais. Bet dauguma grupės narių mano, kad visi pateikti pasiūlymai atitinka Konstituciją ir gali būti priimti“, - teigė jis.

Tai, kad darbo grupė siūlo iš esmės taisyti Pilietybės įstatymą reiškia, jog nėra siūlomas referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, nustatant beveik neribojamą dvigubos pilietybės teisę. Tokį referendumą planuota rengti šių metų gegužės 17 d. kartu su Prezidento rinkimais.

Prezidentas V.Adamkus dar nagrinės darbo grupės pasiūlymus ir apsispręs, ar teiks Seimui jos parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.