„Šiandien, kai susitinkame Vilniuje, realybė reikalauja visos tarptautinės bendruomenės vienybės. Absoliučiai aiškus Rusijos agresijos aktas prieš Ukrainą perrašė mūsų kartos istoriją“, – penktadienį tarptautinėje konferencijoje sakė ministrė.
Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje Valdovų rūmuose diskutuojama, kaip užtikrinti Rusijos ir Baltarusijos vadovų Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos individualią baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus Ukrainoje.
Ministrė pažymėjo, kad jau daugiau kaip dviem mėnesiams vykstant karui pasaulis mato „baisius tarptautinės taikos ir saugumo pažeidimus, kuriuos suplanavo ir atliko ne kokios nors abstrakčios esybės, o Putinas ir Lukašenka su savo bendrais“.
Lūkesčiai teisingumui jau yra labai aukšti, todėl mes turime dėti visas pastangas, kad kad pradėtos tarptautinės iniciatyvos nežlugtų.
„Kol tarptautinės teisės sistema yra toliau pažeidžiama karo Ukrainoje, telkiamos tarptautinės pastangos siekiant tuos, kurie atliko karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmoniškumą, patraukti atsakomybėn“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat paminėjo Lietuvos inicijuotą „Hagos procesą“, Europos Tarybos šalių pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl nusikaltimų prieš žmoniškumą ir karo nusikaltimų.
„Lūkesčiai teisingumui jau yra labai aukšti, todėl mes turime dėti visas pastangas, kad kad pradėtos tarptautinės iniciatyvos nežlugtų“, – pažymėjo ministrė.
Vėliau spaudos konferencijoje ministrė pažymėjo, kad „atsakomybės už agresiją klausimas lieka atviras, tai kelia ir pati Ukraina“.
„Tai aiškiai įvardija prezidentas Volodymyras Zelenskis, kad atsakomybė už agresiją privalo būti, ji turi būti neišvengiama“, – pažymėjo ministrė, o praktinį, teisinį kelią, anot jos, ruošia ir mokslininkai, ir politikai.
„Lietuvos indėlis yra nediskutuotinas, Lietuva buvo pirmoji, kuri kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kad pradėtų tyrimus, ir mažiau nei per parą prokuroras pradėjo tą tyrimą, Lietuva buvo pirmoji, kuri skyrė finansus tyrimui, kuo pasekė dauguma valstybių. Taip pat jau baigiame procesą, kad Lietuva galėtų deleguoti asmenį į tarptautinį baudžiamojo teismo prokuroro biurą, kad turėtume nuolatinį delegavimą ir bendradarbiavimą“, – Lietuvos žingsnius siekiant Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje vardijo ministrė.
„Labai svarbus Lietuvos generalinės prokuratūros vaidmuo, turime bendrą jungtinį tyrimą su Ukraina ir Lenkija, prie kurio jau prisijungė tiek Tarptautinio baudžiamo teismo prokuroro biuras, tiek koordinuoja Eurojustas. Visi ištekliai yra tam, kad (procesai) nesidubliuotų, o teisingumas vyktų žymiai greičiau ir koordinuotai“, – pažymėjo E. Dobrovolska.
Konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas), į renginį atvyko pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, kiti atstovai.
Valdovų rūmuose rengiamoje tarptautinėje konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“ kalbėjo teisingumo ministrė E. Dobrovolska, teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Lietuva inicijavo kreipimąsi į Hagos tribunolo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Lietuva tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ pagal Romos statutą, kuriuo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, prie jos prisijungė kitos Europos ir pasaulio šalys.
Taip pat Lietuvos prokuratūra yra pradėjusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų įvykdyto agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.
Teisingumo ministerija taip pat Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.
