Vilniuje kuriama NATO istorija

Vilnius šiomis dienomis tapo laikinąja NATO sostine, kurioje bandoma išspręsti nesutarimus kai kuriais gyvybiškai svarbiais klausimais.

NATO narių nesutarimai dėl misijos Afganistane tapo pagrindine diskusijų Vilniuje tema. Visos NATO narės prisideda prie saugumo misijos, tačiau Prancūzija, Ispanija, Turkija, Italija ir Vokietija atsisako siųsti karius į šalies pietus, kur stiprėja ginkluotas talibų kovotojų pasipriešinimas. Vokietijai dėl to tenka daugiausia kritikos.

Į Vilnių atvykęs JAV gynybos ministras Robertas Gates’as teigia, kad be pastiprinimo NATO vadovaujamos pajėgos gali prarasti pasitikėjimą.

Vilniaus susitikime dalyvaujantis Vokietijos gynybos ministras Franzas Josefas Jungas žurnalistams teigė, kad jo šalis pasirengusi savo pajėgų Afganistane skaičių padidinti nuo 3210 iki 4000. Tačiau vargu ar kariai bus dislokuoti daugiausiai problemų turinčiuose šios šalies regionuose.

Šiuo metu Afganistane yra
43 tūkst. 250 karių iš 39 valstybių. Reikia dar mažiausiai 10 tūkst. Iš kur juos gauti, kol kas neaišku. Vilniaus susitikimas į šį klausimą atsakymo nedavė.

„Neneigiu to fakto, kad problemų yra. Galbūt sąjungininkai ateityje pasiūlys, kaip jas spręsti. Neturime tiek pajėgumų Afganistane, kiek reikia“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis. „Esu optimistas, nors mano optimizmas yra atsargus“, – pridūrė NATO vadovas.

NATO misijoje pietų Afganistane nuo praėjusių metų rugpjūčio dalyvauja Lietuvos Specialiųjų operacijų junginio „Aitvaras“ eskadronai.

Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius dienraščiui sakė, kad aljanso vadovybė ir valstybės-narės neturi pretenzijų Lietuvai dėl jos dalyvavimo Afganistane.

Tačiau krašto apsaugos ministras Juozas Olekas neatmetė, kad netrukus į Afganistaną gali būti siunčiama dar daugiau Lietuvos karių: „Lenkija yra pasiruošusi papildomai nusiųsti karių, JAV jau siunčia savo karius, todėl, matyt, kai kurie sprendimai bus priimti ir čia, Vilniuje“.

Šiandien NATO šalių gynybos ministrų neformaliame susitikime turėtų būti patvirtintas aljanso valstybių kibernetinio saugumo užtikrinimo planas. Idėja apsaugoti NATO valstybių kibernetinę erdvę kilo pernai, kai Rusija surengė kibernetinę ataką prieš Estiją.

Kibernetinio saugumo užtikrinimo planas nebus skelbiamas, nes tai slaptas dokumentas. Žinoma tik tai, kad kibernetinio saugumo centras bus steigiamas Estijos sostinėje Taline.